Ali nėra jokia išimtis tarp šio didelio miesto, per labai trumpą laiką iš mieguisto žvejų kaimelio išaugusio iki tarptautinio finansų centro, gyventojų.
Daugelis iš maždaug 2 mln. Dubajaus gyventojų kiaurą parą laiko kondicionierius įjungtus, nepaisydami Dubajaus elektros ir vandens valdybos patarimų taupyti energiją ir vandenį.
Nepailstantys Dubajaus oro kondicionieriai suryja tiek energijos, kad karščiausiais vasaros mėnesiais emyrate vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau elektros nei Ispanijoje, kur vėsumos poreikis pastarąjį dešimtmetį taip pat smarkiai išaugo.
Toks energijos rijimas turtinguose Jungtinių Arabų Emyratų miestuose – Dubajuje ar federalinėje sostinėje Abu Dabyje – gali šią vasarą vėl sukelti neprognozuojamus elektros tiekimo pertrūkius šiauriniuose emyratuose. Šaliai sulauks ir kosminės sąskaitos už dujas, kurios sukuria 85 proc. jos elektros energijos ir kurių kaina nuo pernai metų padvigubėjo.
Dubajuje didieji architektūros ir inžinerijos stebuklai – tokie kaip slidinėjimo trasa po stogu, kur 8 laipsnių šaltyje kuriamas sniegas dengia trijų futbolo stadionų plotą – suryja nepaprastai daug energijos ir į atmosferą išmeta milžiniškus kiekius klimatą šildančių dujų.
Aukščiausias pasaulio pastatas „Burj Khalifa“ suvartoja 150 megavatų energijos – tai maždaug dešimtadalis didžiausių pasaulio reaktorių pagaminamos elektros šiame regione, kuris beveik visus savo energijos poreikius tenkina iškastiniu kuru.
Vieno iš didžiausių pasaulio prekybos centrų rūsyje veikia olimpinio dydžio ledo arena, kurioje kasdien 150 tūkst. lankytojų slepiasi nuo nepakeliamo karščio, dykumos dulkių ir drėgmės.
Vien Dubajus suvartoja beveik 34 tūkst. gigavatvalandžių elektros energijos, iš kurių 46 proc. tenka komerciniam sektoriui, o beveik 30 proc. – namams.
Natūralus vėsumos ir pramogų troškimas atšiauriame Persijos įlankos klimate pavertė Jungtinius Arabų Emyratus viena iš penkių daugiausia energijos vienam žmogui suvartojančia valstybe, o pagal išmetamas šiltnamio efektą skatinančias dujas vidutinis pilietis čia du kartus lenkia amerikiečius.
Vien Dubajaus energijos poreikis susiurbia beveik pusę visų Jungtinių Arabų Emyratų elektros. Dėl to šiauriniai emyratai, kurie elektrą gauna po Dubajaus ir Abu Dabio, gali likti be šviesos.
Šiais metais tikimasi netgi dar didesnio elektros vartojimo nei paprastai, nes ramadano mėnuo šįkart bus rugpjūtį, tad religingi piliečiai, paprastai tokiu metu skrendantys atostogauti į užsienį, liks namie.
Šardžos ir kitų šiaurinių emyratų gyventojai yra ne kartą likę be elektros. 2009 metais jiems teko nuomotis kambarius viešbučiuose arba apsistoti pas giminaičius, kad pabėgtų nuo dusinančio karščio, kuris užplūdo dingus elektros tiekimui.
Valdžia prižadėjo, kad 2011-ųjų vasara bus vasara be elektros dingimų – bent jau Dubajuje. Vis dėlto energetikos ekspertai prognozuoja, kad šiemet elektros suvartojimas išaugs dar 5 proc. ir dar labiau apkraus ir taip ribotus išteklius.
„Galiu patikinti, kad ateinančius penkerius metus energijos netrūks“, – birželio gale pažadėjo Dubajaus elektros ir vandens valdybos vadovas Mohamedas al Tayeras.
Vis dėlto birželio gale kelis kartus dingus elektrai Chor Fakane kaimyniniame Šardžos emyrate, baimės, kad Jungtinių Arabų Emyratų laukia dar viena vasara be elektros ir oro kondicionierių, sustiprėjo.
„Šiauriniuose emyratuose nepakankamai planuojama, iš kur gauti energijos pramonės vystymui, – sako energetikos ekonomistas iš Dubajaus Robinas Millsas. – Be to, trūksta ir dujų – ypač šiauriniuose emyratuose, kur tenka deginti ne dujas, o naftą, kuri yra daug brangesnė“.
Maždaug 80-85 proc. energijos Jungtiniai Arabų Emyratai gauna degindami gamtines dujas, o likusią dalį iš naftos – tai kraštutinė išeitis, nes ji daug brangesnė ir prarandami dideli naftos eksporto pinigai.
Šalis turi nemažai dujų telkinių, tačiau jų eksploatavimas nespėja paskui greitai augančią paklausą.
Kovo mėnesį Jungtiniai Arabų Emyratai pažadėjo skirti 1,6 mlrd. JAV dolerių mažiau išsivysčiusių šiaurinių regionų infrastruktūros plėtrai. Šiuose emyratuose labiau bijoma neramumų nei verslo centre Dubajuje ar federalinėje sostinėje Abu Dabyje.
Siekdama plėsti savo energijos iš kitų šaltinių infrastruktūrą šalis planuoja Abu Dabio pakrantėje pastatyti keturis 1400 megavatų galingumo branduolinius reaktorius, kurių pirmasis turėtų pradėti veikti 2017-aisiais.
Tačiau iki tol regione, kur oro vėsinimas yra gyvybiškai svarbus, protingas ribotų energijos išteklių paskirstymas turėtų būti svarbus prioritetas, perspėja ekspertai.
„Beveik 70 proc. jūsų energijos skiriama vėsinimui, o kondicionieriai veikia visu galingumu, – sako bendrovės „GreenWave Capital“, diegiančios energiją taupančias technologijas Artimuosiuose Rytuose, direktorius Dustinas Cherniawskis. – Bet jie turi būti nepriekaištingi, kad nešvaistytumėte energijos. Daugumai mūsų apžiūrėtų kondicionierių tikrai praverstų dažnesnė ir kokybiškesnė priežiūra.“