Buvusio Vilniaus mero V.Navicko atostogos - motociklu po Europą

Buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas per šias savo atostogas, į kurias vėl išsiruošė motociklu, nemažai laiko praleido milžiniškų laivų denyje.

Klaipėda–Karlshamnas (Švedija), Esbjergas (Danija)–Haridžas (Anglija), Niukaslas (Anglija)–Amsterdamas (Olandija), Kylis (Vokietija) – Klaipėda. Taip atrodė V.Navicko atostogų planas.

Iš jų verslininkas maždaug 4500 kilometrų įveikė motociklu ir dar porą tūkstančių kilometrų – laivais.

Keliauti keltais jam pasirodė itin įdomi patirtis.

Pirmas penkias atostogų dienas V.Navickas su žmona Jolanta bei draugais praleido Švedijoje, festivalyje „Sweden Rock 2011”. Jie klausėsi tokių grupių kaip „Whitesnake”, „Access”, „The Cult”, „Judas Priest”, Ozzy Osbourno muzikos.

Po festivalio buvusio mero ir jo draugų keliai išsiskyrė. Draugai pasuko į Lietuvą, o jis su žmona – į Škotiją.

„Kajutės visur patogios, kai kur buvo televizoriai, visuose keltuose, išskyrus plaukiančiame iš Kylio į Klaipėdą, veikė internetas. Juk plauki beveik parą.

Todėl buvo juokinga plaukiant iš Kylio žiūrėti į reklamas, siūlančias internetu užsisakyti bilietus ar kitokias paslaugas, kai kelte interneto ryšys neprieinamas”, – pasakojo V.Navickas.

Kituose keltuose jis prisijungdavo prie interneto, pasitikrindavo paštą, perskaitydavo naujienas interneto portaluose.

Keltuose netrūko restoranų, barų, salių su plačiaekraniais televizoriais. Kai kur vyko gyvos muzikos vakarai. Visuose keltuose buvo galima įsigyti suvenyrų.

Po parduotuves keltuose V.Navickas nesižvalgė. Tačiau prisimena kainas: vandens butelis bare kainuoja 4 eurus (13,8 lito), o kelto parduotuvėje – 3 eurus (10,3 lito).

Apsigyvenus kelto denyje, netoli variklių skyriaus, jų keliamas triukšmas neleidžia pailsėti.

„Problemų tai nesukelia nebent tiems, kurie pusę nakties linksminasi”, – juokavo buvęs sostinės meras.

Kelionę keltais V.Navickui apkartino ir keli nemalonūs atsitikimai. Keliantis iš Danijos į Jungtinę Karalystę registruoti į keltą pradėta prieš kelias valandas, tačiau nuvinguriavo ilga motociklininkų eilė.

„Mums teko tas kelias valandas praleisti lietuje.

Nebuvo nei stoginės, nei suoliukų. Juk motociklininkų keliauja šimtai, tokie dalykai galėtų būti apgalvoti. Nebuvo kur prisėsti ar pasislėpti nuo lietaus ir Kylio uoste”, – sakė jis.

Be to, į kai kuriuos keltus pirmiausia įleidžiami būtent motociklininkai: jie greitai išrikiuoja savo transporto priemones specialiose vietose, o vėliau suvažiuoja automobiliai.

Grįžtant namo iš Kylio ši tvarka negaliojo. Verslininkui motociklą teko pastatyti paskutiniame denyje paskutinėje eilėje. Todėl išvažiuojant 30–40 minučių jis buvo priverstas uostyti jau pasiruošusių išvažiuoti automobilių išmetamąsias dujas.

Laukė ir dar viena nemaloni staigmena. Paaiškėjo, jog kelte, plaukiančiame iš Kylio į Klaipėdą, nėra motociklams pritvirtinti reikalingų diržų.

Paprastai motociklas pastatomas ant kojelės ir iš visų pusių pritvirtinamas keturiais įtempiamais diržais, kurie stabiliai laiko, kad jis nenuvirstų.

„Darbuotojas iš kažkur atnešė vieną diržą, skirtą sunkvežimiams tvirtinti. Vargome gal pusvalandį, kol motociklą pritvirtinome. Tačiau naktį vis tiek buvo neramu, kad jis nenuvirstų. Juk yra daug chromuotų detalių, kurios gali būti apgadintos”, – piktinosi V.Navickas.

Dvi savaites V.Navickas praleido susipažindamas su Škotija.

„Škotija labai palanki turistams. Mes nė vienos nakvynės neužsakėme iš anksto. Kas 15–20 kilometrų pravažiuoji miestelius. Abipus gatvės esančiuose namuose yra iškabos su informacija apie laisvus kambarius.

Sustoji vienoje vietoje, kitoje ir išsirenki, kas tau patinka.

Kambarys su pusryčiais („Bed & Breakfast” tipo) kainuoja apie 40–50 svarų sterlingų (160–200 litų)”, – pasakojo jis.

V.Navicko nuomone, nereikėtų Palangoje vaikyti tokias paslaugas siūlančių vietinių gyventojų. Užtektų kontroliuoti, ar jie turi verslo liudijimus, ir galėtų kabinti informaciją apie laisvus kambarius kaip Škotijoje – ant langų.

„Daugelyje miestų keliaudami sutikome lietuvių. Gaila, kad žmonės neranda darbo Lietuvoje”, – sakė jis.

Keltais V.Navickas keliavo ne pirmą kartą.

Tačiau tai pirmoji kelionė, kai per atostogas teko plaukti net keturiais maršrutais.

Jis prisiminė, kaip prieš trejus metus į Klaipėdą plaukusiame kelte vyko kariniai mokymai.

Keltui artėjant prie uosto atskrido sraigtasparnis. Jis kurį laiką kabojo virš kelto. Iš jo lynais ant denio nusileido kariškiai su ginklais. Tuo metu prie kelto prisišvartavo kiti laivai, iš jų taip pat į denį perlipo keletas karių.

„Dėl pratybų buvome įspėti, bet sėdėti denyje ir visa tai stebėti buvo įdomu”, – prisiminė V.Navickas.

„Populiariausias maršrutas iš Klaipėdos yra į Kylį Vokietijoje. Per metus į šį miestą keliauja apie 11 tūkstančių keleivių.

Dažnai žmonės persikelia keltu su automobiliu ir važiuoja toliau atostogauti. Jiems nebereikia 1000 kilometrų vykti per Lenkiją. Po atostogų grįžta taip pat, dar pailsi, užuot vairavę automobilį.

Tai patogu, greita ir saugu. Vasarą iš Kylio į Klaipėdą atplaukia daug vokiečių, ispanų, italų – jie keliauja po Baltijos šalis.

Nemažai žmonių keltu keliasi ir norėdami apsipirkti Vokietijoje ar kitose šalyse, ypač kai vasarą prasideda išpardavimai. Žiemą į slidinėjimo kurortus traukia slidininkai.

Kylyje yra populiari „Ikea” parduotuvė, persikėlus su automobiliu galima važiuoti į kitus miestus. Žmonės gali prisipirkti daug daiktų, jų neriboja bagažo kiekis kaip lėktuve.

Pastebėjome, kad vasarą keltu į Vokietiją keliasi daugiau lietuvių nei užsieniečių. Tuo tarpu į Švediją daugiausia keliasi baltarusiai, latviai. Matyt, lietuviai vis dar mano, kad ten labai brangu.

Dažniausiai keltu keliasi du žmonės su automobiliu. Būna ir daug motociklininkų, nes už motociklą tereikia sumokėti 100 litų.

Kelte gali rinktis, ką nori – ar sėdimąsias vietas, ar liukso klasės kajutes. Čia yra trys restoranai, barai, transliuojamos televizijos programos.

Interneto kelte nesiūlome, tiksliau šiuo metu ieškome galimybės, kaip šią paslaugą padaryti gerokai pigesnę. Dabar interneto kortele galima naudotis maždaug 20 valandų ir tai kainuoja 25 eurus (86 Lt).”