Ypač jei esate dizainerių salonų lentynų šlavėjai, dievinate „loftus”, šiuolaikinį meną ir lengvus pašnekesius prie kavos. Būtina pažinti išskirtinę Manhatano vietą – Soho kvartalą.
Norėjo sulyginti su žeme
Kad galėtumėte mėgautis Sohu, nebūtina stora piniginė.
Seniau ši vieta nebuvo mėgstama turistų. Atvirkščiai, čia veikė vien apšvietimo pramonės įmonės, kuriose dirbo paprasti darbininkai. Tais laikais Sohas buvo žinomas kaip „šimto akrų pragaras”, nes darbo sąlygos gamyklose buvo nepakeliamos, užkimštose gatvėse vis kildavo gaisrai.
Praėjusio šimtmečio viduryje net buvo siūloma sulyginti šį rajoną su žeme ir pastatyti kažką „gražesnio”.
Tačiau vėliau požiūris pasikeitė. Pramoniniai pastatai iš geležies ir ketaus netikėtai tapo įdomios architektūros pavyzdžiais, kuriuos reikia tausoti.
1973-iaisiais rajonas gavo dabartinį pavadinimą „Soho”. Tai trumpinys iš „South of Houston Street” (į pietus nuo Hjustono gatvės). Būtent ten prasideda dabartinė mados ir restoranų meka.
Jei nežinote, kur einate, galite labai greitai užstrigti tarp turistų su prekių maišeliais Brodvėjaus atkarpoje ar tarp gatvės prekystalių Prinso gatvėje (Prince St).
Verta pasivaikščioti šalutinėmis gatvėmis, paieškoti užkaborių, kuriuose apsiperka tikri niujorkiečiai, prisėsti ant suoliuko prie kavinės ir išgerti kavos ne iš „Starbucks”, o iš paprastos kavinukės, kepančios skanius sausainius su šokolado gabaliukais. Tada giliai įkvėpti ir nusišypsoti: Sohas tapo jūsų ištikimu draugu.
Ketaus architektūra
Nenuostabu, kad prieš gaudama Soho pavadinimą ši vieta buvo vadinama „Cast Iron District” – tai yra Ketaus, kitaip tariant, geležies lydinio su anglimi, rajonu.
Šiame nedideliame žemės plote yra didžiausia ketaus architektūros sankaupa pasaulyje – daugiau nei 250 pastatų.
XIX amžiuje ketus būdavo naudojamas kaip senesnių pastatų dekoracija, vėliau tapo įprastas Soho pastatų statyboje. Su ketumi lengva dirbti, be to, jis atsparus gaisrams ir pigesnis nei akmuo ar plytos.
Vienas tipiškiausių pavyzdžių – fasadas, 1890-aisiais sukurtas architekto Richardo Bergerio (112 Prince St). O smagiausias jis, nes prieš 35 metus vienas menininkas pasiūlė ant šoninės plikos plytų sienos nupiešti didžiulę freską „trompe l’oeil” stiliumi (taip vadinama optinė apgaulė, kai iš tolo sunku atskirti, ar tai, ką matai, yra tikra, ar tik iliuzija).
Richardas Haasas ant sienos nupiešė prašmatnų fasadą su kolonomis ir langais. Beje, į freską jis įmontavo du tikrus langus. Ne taip paprasta iš pirmo žvilgsnio juos atskirti nuo nupieštų greta.
Bet ne viskas Sohe yra iš ketaus. Pakelkite galvą, kai prieisite „Mango” parduotuvę (561 Broadway). Ji įkurta pastate „Little Singer Building” su spalvotu fasadu iš plieno ir terakotos lipdinių. Net apsipirkinėjimas čia yra architektūriškai stilingas.
Turistų neatrasta gatvė
Kol praeiviai stumdosi Brodvėjaus, Prinso ir Springo gatvėse, pasukite į tylią akmenimis grįstą Krosbio (Crosby St) gatvę.
Ji kažkokiu būdu išliko nepaliesta komercijos. Čia aukštyn lipa senos gaisrininkų kopėčios, pritvirtintos prie geležinių XIX amžiaus gamyklų fasadų.
Kavinės atrodo tarsi kažkieno namai. Pavyzdžiui, „Saturdays Surf NYC” (31 Crosby St) ar „Crosby Tapas Bar” (33 Crosby St). Paprastą vidurdienį net praeivių čia beveik nėra, nebent vienas kitam pamoja koks paštininkas ant dviračio ir nuobodžiaujantis durininkas.
Pradėjus temti gatvę nušviečia užkurtas židinys jaukiame „Savoy” restorane ant kampo su Prinso gatve. Jei turite laiko prisėsti pavartyti žurnalų ir senų knygų ar norite pasitikrinti elektroninį paštą, užeikite į „Housing Works” knygyną su kavine (126 Crosby St). Čia kvepia knygų puslapiais ir kavos pupelėmis.
Meno pulsas dar jaučiamas
Dauguma galerijų iš Soho jau seniai išsikraustė. Bet kelios liko.
Užsukęs į Williamo Bennetto galeriją (65 Greene St) gali išeiti su Salvadoro Dali, Pablo Picasso ar Joano Miro paveikslu. Ir vos už kelis šimtus dolerių! Taip yra todėl, kad tai – giliaspaude daryti darbai.
Bet kiekvienas spaudas sunumeruotas ir, svarbiausia, pasirašytas autoriaus.
Jei dievinate fotografiją ir muziką, nepraleiskite progos užeiti į „Morrison Hotel” galeriją (124 Prince St), kur nuolat pristatomos garsiausių muzikantų nuotraukos.
Sohe savo galeriją turi ir garsiausias pasaulyje gamtos fotografas Peteris Likas (419 W Broadway). Tokio grožio gamtos vaizdų, kaip jo didžiulėse ryškiose nuotraukose, nepamatysi net... gamtoje.
Bohemos dvasia
Jei nuo parduotuvių ir kainų sukasi galva, geriausia vieta atsipalaiduoti Sohe – nepriklausomų ir neamerikietiškų filmų kino teatras „Angelika” (18 W Houston St).
Čia nesutiksite gražuolių su aukštakulniais, įsivaizduojančių, kad jos – „Sekso ir miesto” herojės.
Šiame filmų centre 21 metus renkasi kinomanai ir bohemiškos dvasios niujorkiečiai.
Jei įkvėpus kino juostų oro norėsis gyvai pamatyti kažką, kas kadaise matyta filmuose, galima nužingsniuoti keletą gatvių iki itališkos „Vesuvio” kepyklėlės (160 Prince St).
Melsvai žalsvos spalvos fasadas atrodys kažkur matytas. Nenuostabu, nes be jo neapsiėjo ir „Krikštatėvio”, ir „Sopranų. Mafijos kronikos”, ir netgi serialo „Seksas ir miestas” režisieriai.