Trečiadienio tvankumą vilniečiai bandė įveikti taškydamiesi fontanuose, srėbdami šaltibarščius ir kimšdami cepelinus (nuotraukos)

Evelina Valiuškevičiūtė
Sostinę kamuojantis slogus karštis, vakarais sprogstantis griaustiniais ir žaibais, vilniečius verčia ieškoti atgaivos. Tai – vėsesnis kampelis pievoje, gurkšnis šalto gėrimo kavinėje ar pasitaškymas fontane. Trečiadienį oras mieste buvo įkaitęs iki 30 laipsnių. Ypač sunku lauko darbininkams, kurie priversti kaisti su specialia apranga. Plyteles Vilniaus Gedimino prospekte klojantis Laimis dūsavo: „Nesiseka šiandien dirbti, labai sunku, kai karšta. Per karščius sunkiausia betonuoti, kloti plyteles.“
Trečiadienį oras mieste buvo įkaitęs iki 30 laipsnių.
Daugiau nuotraukų (1)
Klojėjas užjautė pagalbinius darbininkus, kurie dažniausiai būna studentai. Anot jo, meistras tik kloja plyteles, o pagalbinis turi kentėti ir visą dieną profesionalui tąsyti sunkias plytas. Tarsi pritardamas meistrui uždarbiaujantis jaunuolis šypsojosi ir prasitarė, kad karštomis dienomis jis norėtų kuo trumpesnės darbo dienos - ją retkarčiais pavyksta sutrumpinti.
Šalia dirbantis Nerijus kaisdamas su tamsia darbo apranga tikino, kad specialią aprangą dėvėti privaloma. Tiesa, studentai gali apsivilkti atviresne apranga – šviesiais marškinėliais ir trumpomis sportinėmis kelnėmis.
Nerijus prisimena dar karštesnę praėjusią vasarą – tuomet darbininkai dirbo netoli mažo upelio: „Per karščius upelyje ir gaivinomės. O dirbdamas mieste turi ieškoti pavėsio, gerti daug vandens. Karštis lemia ir spartesnį darbą – stengiamės kuo greičiau atlikti dienos užduotį.“
Gatvės tvarkytojai juokėsi, kad kartais vandenį jie išmaino į alų. Panašiai elgiasi ir kiti miestiečiai – vandenį, kurio reikia gerti daug ir kasdien, vilniečiai maino į saldžius ir dar labiau troškulį keliančius gazuotus gėrimus.
Restoranų atstovai tikino, jog daug cukraus turintys gėrimai išstūmė net alų. Anot jų, lietuvių įpročiai vasaros ir žiemos metu nelabai skiriasi – lietuviai visais metų laikas valgo visus karštuosius patiekalus, o ypač – riebius cepelinus.
„Daugiausia parduodame normalaus maisto – tai antri patiekalai, cepelinai. Keista, tačiau desertai vasaros metu nėra labai paklausūs. Jeigu kalbant apie gaiviuosius gėrimus, tai tikrai jaučiamas pagyvėjimas. Tik klientas renkasi ne vandenį, o gazuotus ir saldžius gėrimus“, – kalbėjo kavinės „Forto dvaras“ atstovas Vygintas Radziukas.
Sunkiai virškinamų patiekalų paklausą patvirtino ir kavinės „Pilies menė“ vadovas Alfonsas Ambrazas: „Viskas paprasta – kavinėje viską perka. Rekordus gerina šaltibarščiai, kurių nuperkama daugiau nei vandens. Tam įtakos turi ir tai, kad senamiestis yra turistų zona. O kaip lenkų turistas be šaltibarščių? Cepelinus irgi visi kerta, net ausys linksta.“
„Pilies menės“ vadovas Vilniaus senamiestį lygina su Palanga: „Jeigu ne turistai, tai Vilnius vasarą būtų tuščias. Vilniuje, kaip ir Palangoje labai aiškiai jaučiasi sezoniškumas. Du trečdaliai mūsų klientų – turistai. Be to, vasarą sulaukiame ir studentų būrio – sužinoję, kad įstojo į universitetą, visi skuba atšvęsti. Šiaip visas prospektas būtų tuščias, jeigu išrinktume užsieniečius. Visi išvažiuoja prie ežerų, ypač savaitgaliais. O žiemą, kai šalta, dauguma linkę šiltai sėdėti namuose“, – nepatenkintas klientų pasyvumu kalbėjo „Pilies menės“ vadovas.
Pasiteiravus, ar kavinėse klientai gali gauti nemokamo vandens iš čiaupo, prekybininkai tampa atsargūs. Pavyzdžiui „Forto dvaro“ kavinėje nemokamo vandens negalima gauti. Nebent atvažiuoja didelės žmonių grupės – tokiu atveju ant stalo padedami ąsočiai nemokamo vandens su citrina.
„Pilies menės“ atstovai tikina, kad jų restorane visada galima išgerti nemokamo vandens. Tačiau reikia paprašyti: „Mes įpilame vandens, jeigu žmogus pats to paprašo. Tačiau tai susiję ir su kitais dalykais. Maitinimo įstaigos turi du kartus per metus tikrinti tiekiamo vandens kokybę. Dokumentus, kad vanduo švarus – turime, tačiau primygtinai vandens nesiūlome. Egzistuoja tikimybių teorija, kad žmogui gali pasidaryti negera. Su lietuviais būtų paprasčiau, tačiau jeigu koks užsienietis? Mes įpilame vandens, jei žmogus to prašo, vadinasi, jis supranta riziką ir atsakomybę“, – kalbėjo maitinimo įstaigos vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.