„Buvau pradėjęs buriuoti, lankiau buriavimo kursus, bet per darbus nespėjau išlaikyti egzaminų ir negavau pažymėjimo.
Tačiau plaukiojau ir legendine jachta „Lietuva”, apsukusia pasaulį, ir kitais burlaiviais.
Didžiausia mano kelionė – žygis nediduke savadarbe draugo jachta iš Klaipėdos į Nidą Kuršių mariomis.
Tuomet mus užklupo didžiulė audra – patyriau, kas yra vandens stichijos šėlsmas”, – pasakojo iš ežeringojo Molėtų krašto kilęs Klaipėdos dramos teatro aktorius.
Ir teatro scenoje jam teko suvaidinti keletą jūrininko vaidmenų.
Nugalėtojams – kelionė
„Šiemet pirmą kartą Jūros šventės svečiai galės ne tik stebėti per šimtą įvairių renginių, bet ir patys tapti aktyviais dalyviais ir ieškoti šventės teritorijoje paslėpto tikro lobio”, – pasakojo R.Pelakauskas.
„Atrask savo lobį!” – toks šiemetės Jūros šventės devizas. Taip vadinasi ir tris dienas truksiantis interaktyvus pramoginis komandinis žaidimas.
Spręsdamos intelektualines, humoristines ir fizines užduotis, 2–4 žmonių komandos ieškos lobio ir varžysis dėl vertingo prizo – kelionės bendrovės „DFDS Seaways” keltu į Švediją.
Žaidimo startas – šiandien per šventės atidarymą.
Per vieną dieną žaidėjų laukia penkios užduotys, už kurių atlikimą bus skiriami specialūs žaidimo pinigai – jūriai.
Orientuosis pagal žemėlapį
Šventinį rūbą miestui ir šiemet „pasiuvo” dailininkas Anatolijus Klemencovas. Jis padės žmonėms ieškoti lobio – sukūrė senovinį dangaus žemėlapį su Zodiako ženklais. Šie motyvai atsispindi ir Tiltų gatvę puošiančiose vėliavose.
Prie senosios turgavietės ir Atgimimo aikštės iškilo 7 metrų aukščio ir 3 metrų pločio vartai. Prie jų paklotas raudonasis kilimas – juo perėjęs kiekvienas šventės svečias galės pasijusti itin garbingas ir laukiamas.
Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje iškilo monumentas nepatenkintiems žmonėms.
Tokių niurgzlių visuomet atsiranda. Savo niūrias minas jie galės išvysti veidrodžiuose ant ilgų strypų. Gal tada bent kiek pralinksmės.
Senamiestis virto salynu
„Senamiesčio puošyba primena senovinį žemėlapį, o renginių vietos virto salomis ir rifais – neabejoju, kad kiekvienas čia suras savo lobį: mėgstamą atlikėją, skanų patiekalą, patikusį meno kūrinį, o gal ir draugą”, – mano R.Pelakauskas.
Kruizinių laivų terminalas tapo Vėjų sala, Teatro aikštė – Mūzų sala, Laikrodžių muziejaus kiemelis – Laiko sala, Atgimimo aikštė – Sūkurių sala, skveras prie burlaivio „Meridianas” – Svajų sala. Čia vyks didieji šventės koncertai.
Šiandien vakare po jūrininkų eitynių centrinėmis miesto gatvėmis kruizinių laivų terminale koncertuos piratų choras iš Olandijos „Voorwarts”.
Šeštadienį Vėjų saloje siaus Marijonas Mikutavičius, o po koncerto uostamiesčio dangų nušvies šventinis fejerverkas.
Sekmadienį Jūros šventę užbaigs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertu „Ar jauti mano meilę?”.
„Juk visai logiška šventės pabaigoje pateikti tokį klausimą. O atsakyti į jį padės atlikėjai Evelina Sašenko, Rosita Čivilytė, Rafailas Karpis, Jeronimas Milius”, – sakė šventės režisierius R.Pelakauskas.
Švęsti – į Klaipėdą
* Klaipėda jau gyvena šventės ritmu. Tikimasi, kad per tris dienas ji sulauks apie pusės milijono svečių. Viešbučiuose seniai nebeliko laisvų vietų.
* Nuo vidurdienio šurmuliuoja tautodailininkų mugė, nutįsusi Danės krantine iki pat Šiaurės rago. Čia šįmet suvažiavo beveik 600 meistrų iš visos Lietuvos.
* Pagrindinėse renginių ir masinių susibūrimų vietose papildomai pastatyta 213 biotualetų, 24 vandens talpyklos, 115 šiukšlių konteinerių.
* Mieste nuolat budės 80–90 policijos pareigūnų, į pagalbą klaipėdiečiams atvyko 15 pareigūnų iš Kauno. Šįmet pirmą kartą per Jūros šventę talkina beveik 30 savanorių.