Prieš tai gėlių vainikai buvo padėti Klaipėdos Skulptūrų parke – prie negrįžusio laivo „Linkuva“ paminklo.
Šis laivas 2000 metų birželį po susidūrimo su galingu uraganu „Carlota“ prie Meksikos krantų, į Klaipėdos uostą nebegrįžo.
Taip
pat buvo pagerbtas ir Antrojo Pasaulinio karo metu Giruliuose
nuskandintas pabėgėlių laivas. Tuomet jūros vanduo pasiglemžė
400 žmonių gyvybes.
Plaukimo
į jūrą diena – vėsi ir nevėjuota. Tačiau išplaukus į atvirą
jūrą, staiga pajunti jūros bangų jėgą – nors bangos tik metro
aukščio, vienas iš trisdešimties laivų, kuris plaukia pagerbti
žuvusiųjų – siūbuoja į visas puses. Viduje esantys žmonės
vos laiko pusiausvyrą ir gaudo nuo stalų lakstančius kavos
puodelius. Mažesnius laivus bangos mėto dar labiau. Tačiau tai –
rami jūra, todėl plaukiantys pagerbti nuskendusių jūroje,
susisiaučia stipriau – baisu pagalvoti koks baugus tampa jūros
veidas, kai šėlsta audra.
Specialiai
iš Kazlų Rūdos atvažiavusi Genutė rankoje spaudžia baltų gėlių
puokštę. Šeštadienį ji leidosi į keturių valandų kelionę
tam, kad pagerbtų žuvusiuosius: „Dalyvauju beveik kasmet. Jau
dvidešimt metų atvykstu įmesti gėlių puokštės žuvusiesiems
jūroje. Visada keletui dienų išsprūstame į Jūros šventę.
Šiandien graži diena ir jūra pakankamai rami – laivas per daug
nesiūbuoja. Tačiau esu buvusi įvairiu oru – ir audrai šėlstant,
ir visiškame štilyje, net tokiame rūke, kad nesimatė priešais
plaukiančių laivų“.
Genutė
pasakojo, kad sunku suskaičiuoti prabėgusius metus, tačiau moteris
prisimena, jog pirmą kartą vyko kartu su giminaitės dukterimi.
Mergytei buvo vieneri metai. Dabar jaunai merginai – dvidešimt
vieneri, todėl Genutė šypsojosi: „Taip ir suskaičiuoju“.
Šiemet atvyko ir jos sūnus, vaikinas į Klaipėdą atmynė net iš
Vilniaus.
Gėlių
puokštę spaudžia ir senjorų pora. Garbaus amžiaus vyras sakė,
kad jau atvyksta vienuoliktą kartą.
„Esu
beveik jūrininkas, todėl gerbiu jūrą ir tuos, kurie ten žuvo.
Nieko nepažinojau iš žuvusių jūrininkų, tačiau vienas
artimasis yra nuskendęs“, – vieną iš pagerbimo motyvų
atskleidė senas jūreivis.
Žuvusiųjų
jūroje pagerbimo organizatorius Vidas Pakalniškis žuvusiųjų
pagerbimą vadina svarbiausia jūros šventės dalimi: „Aš tai
darau jau penkiolika metų ir manau, kad tai yra svarbiausias Jūros
šventės akcentas. Dar nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų
plaukęs pagerbti žuvusiųjų ir būtų pasakęs, kad to nevertėjo
daryti. Nieko labiau jūriško šioje šventėje negali būti – nei
dainų, nei eisenų. Jeigu šventės metu neplauki į jūrą, tai ką
tada veikti?“
Renginio
organizatorius pastebėjo, kad keletas valandų, praleistų jūroje,
yra „žymiai geriau nei trynimasis perpildytose gatvėje“.