Trys pilki „Nissan Patrol“ visureigiai pirmadienio popietę iš Vilniaus pajudės Sibiro link. Ir automobilių, ir jų ekipažų per maždaug mėnesį truksiančią kelionę laukia ne vienas išbandymas.
Žmonės turės kęsti gamtos kaprizus – karštį, šaltį ir lietų, visureigiams teks brautis per brastas, važiuoti medžių šaknimis išraizgytais miško keliukais, šokinėti per duobes.
Vienas svarbiausių žygio tikslų – paminėti tremties 70-metį Lietuvoje, aplankant lietuvių tremties vietas prie Baikalo ežero Sibire. Keliautojai užuks ir į Šiaurės Mongoliją, kurioje sovietmečiu buvo vienas lietuviškas lageris.
Didžiulė krūva žemėlapių
Žygis „Baikalas 2011“ turėjo prasidėti jau prieš porą savaičių, tačiau dėl įvairių formalumų tvarkymo buvo atidėtas.
Tuo labiausiai džiaugiasi visureigių savininkas ir žygio autoūkio vadovas Vaidotas Marozas.
„Prieš dvi savaites į kelionę būtume leidęsi tiesiai iš garažo, o dabar dar spėjau išmėginti visus visureigius ir po remonto išlindo vienas kitas trūkumas ir turėjau laiko jam pašalinti“, – aiškino patyręs bekelės vairuotojas.
Likus kelioms dienoms iki žygio pradžios savo namų kieme jis dar dėliojo maršruto žemėlapius.
„Kadangi kelias tolimas, tų žemėlapių labai daug, todėl pabandėme juos sudėti taip, kad būtų kažkokia sistema, – sakė V.Marozas. – O žemėlapiai rodo, kad kai kur mūsų pasirinktame maršrute kelių paprasčiausiai nėra“.
Didžiausia bėda būtų liūtis
1992 metais V.Marozas dalyvavo viename sunkiausių bekelės maratonų aplink Ladogos ežerą Rusijoje.
Ar kelionė aplink Baikalą bus į jį bent kiek panaši, iš anksto sunku nuspręsti.
„Viskas labai priklausys nuo meteorologinių sąlygų. Jei lis, ekstremalumo bus daugiau, jei bus sausa – mažiau. Tačiau girdėjau, kad šiemet prie Baikalo vasara yra lietinga“, – sakė V.Marozas.
Jei pliaups lietus ir kalnų upės bus patvinusios, visureigiams teks irtis per pakankamai gilias brastas, todėl yra tikimybė, kad, pavyzdžiui, pateks vandens į tepalų bakus. O tai padidins gedimų galimybę.
Taigoje remontuos pats
Į ekstremalų žygį V.Marozas pasiims 250 kilogramų įvairiausių atsarginių detalių: pusašių, radiatorių, kryžmių, įvairių cilindrų ir vamzdelių.
„Imsiu tik tokias dalis, kurias taigoje galėsiu pats pakeisti. Nėra prasmės vežtis, pavyzdžiui, kuro siurblį ar alkūninį veleną, nes lauko sąlygomis jų nepakeisi“, – aiškino žygio autoūkio dalies viršininkas.
* * *
Žygio dienoraštis nuo pirmosios dienos – portale lrytas.lt