Aktyviausiai šių planų įgyvendinimo ėmėsi Jonas Alfonsas Liackis, savo tėvonijos žemėse nusprendęs pastatyti mūrinį šventorių. Čia netruko iškilti renesansinio stiliaus bažnyčia su mauzoliejine koplyčia, taip pat ir vienuolyno ansamblis. Kiek vėliau, 1832 m., Rusijos valdžios iniciatyva vienuolynas paverstas kareivinėmis, o bažnyčia – cerkve.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatai grąžinti tikintiesiems, o vienuolyno patalpose įsteigtas Šv. Dominyko pensionatas, atidaryta mergaičių mokykla.