Žygio „Baikalas 2011“ dalyviai ketvirtadienį nuo ryto kuitėsi pakuodami daiktus, tvarkydami neužbaigtus reikalus prie kompiuterių, nes nebeaišku, kada vėl turės galimybę prisijungti prie interneto, pildė maisto atsargas. Ketvirtadienį Irkutske dar buvo du svarbūs susitikimai: su miesto valdžia ir vietos lietuvių bendruomene, tačiau vėlų vakarą ekspedicijos dalyviai vis dėlto tikėjosi pasiekti Baikalo ežerą ir jame esančią Olchono salą, iki kurios nuo Irkutsko – apie 300 kilometrų.
Žiūrėkite reportažą.
Išsimiegoti rūpėjo visiems, todėl Irkutsko viešbučio „Staryj Gorod“ (rusų k. „Senas miestas“) lovose kai kurie vartėsi iki vidurdienio. Skubėti nereikėjo, nes susitikimai su miesto valdžia ir lietuvių bendruomene buvo suplanuoti gerokai po pietų.
Pakilęs kiekvienas ėmėsi savo reikalų: žygio vadovas Gintautas Babravičius ir žiniasklaidos grupė įbedė nosis į kompiuterius, ekspedicijos autoūkio vadas Vaidotas Marozas toliau krapštinėjosi prie savo „Nissan Patrol“, stovyklos viršininkas ir maistininkas Edmundas Jonikas turguje pirko maisto produktų, o kiti rado laiko ir po miestą pašmirinėti.
Jau spėjo nuvažiuoti prie Baikalo
Didžioji beprotybė prasidėjo jau popietę, kai dar ne visi buvo spėję baigti darbus ir dėl to neturėjo laiko susipakuoti daiktų. Taigi tai daryti teko paskubomis. Paskui bagažą reikėjo sukišti į gerokai pasunkėjusius automobilius – Irkutske prie žygeivių prisidėjo paskutiniai du ekspedicijos dalyviai: Vytenis Rasutis ir Egidijus Jakubauskas. Dabar visuose „Nissan Patrol“ važiuoja po keturis žmones.
Į Irkutską atskridę ankstų sekmadienio rytą, V.Rasutis ir E.Jakubauskas ne tik spėjo apžiūrėti didžiulį miestą, bet ir nuvažiuoti prie Baikalo – į Sludjankos ir Listviankos kaimus, aplankyti buriatų šventyklą ašraną.
„Pabūti Irkutske užtenka dviejų dienų, bet Buriatijoje man labai patiko“, – tvirtino V.Rasutis, su ekspedicijos „Baikalas 2011“ dalyviais vėl grįšiantis į šią autonominę Rusijos respubliką.
Sukrauti daiktus – Sizifo darbas
Talpiai susipakuoti daiktus – nelengva užduotis. Kai į kelionę išvyksti mėnesiui, dažniausiai pasiimi viską, ko, tavo manymu, gali prireikti.
Tačiau „Nissan Patrol“ visureigiai, nors ir talpūs, nėra guminiai ir visko sukišti paprasčiausiai neįmanoma. Juolab, kad automobiliuose jau iš Vilniaus keliauja krūva atsarginių dalių, o visureigiai dar papilnėjo ir dėl maisto, kurio atsargomis maistininkas apsirūpino kelioms dienoms.
Daiktai į visureigius sukrauti taip, kad tarp krepšių nė uodas nepralįstų.
Susitikimas su vietos lietuviais
Kol krovėsi daiktus, žygeivius aplankė traukiniais keliaujantis lietuvis Vytautas, kuris su ekspedicijos dalyviais apsilankė ir vietos lietuvių bendruomenėje.
Ši pakankamai gausi – Irkutske oficialiai įregistruoti 1,7 tūkst. lietuvių, o bendruomenė mano, kad čia iš viso gyvena apie 3 tūkst. atvykėlių iš Lietuvos. Pagrindinis bendruomenės tikslas – sugrąžinti emigrantus namo.
„Irkutskas ir Vilnius – susibroliavę miestai“, – sakė Irkutsko srities lietuvių nacionalinio kultūros centro „Švyturys“ pirmininko pavaduotoja Liudmila Strižniova
Bendruomenės namuose ant sienų kabo nuotraukos su vietos lietuviais, o ant stalo įrėminta stovi ultratriatlonininko Vidmanto Urbono fotografija. Šis panevėžietis neseniai perplaukė Baikalo ežerą.
Lietuviai svetingai sutiko žygeivius: išlydėdami į kelią pavaišino pyragais ir arbata bei palinkėjo gero kelio.
Apsilankė miesto merijoje
Dar prieš tai žygio vadovą Gintautą Babravičių ir kelis kitus ekspedicijos narius priėmė Irkutsko vicemeras Aleksejus Almuchamedovas, miesto departamentų vadovai ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
G.Babravičius jiems papasakojo apie ekspedicijos „Baikalas 2011“ tikslus, nepraleisdamas ir to, kad viena žygeivių užduočių – paminėti lietuvių tremties 70-metį.