Turizmas Lietuvoje: lietuviai reikalauja naujų atrakcijų (nuotraukos)

Kur kas dažniau nei į pačią Plungę turistai traukia į netoliese esančius Platelius. Tačiau miesto Kultūros ir sporto skyriaus specialistė Gintarė Gurevičiūtė tikina, kad Plungėje yra ne ką mažiau atrakcijų turistams nei populiarioje poilsio zonoje.

„Plungė ir Plateliai, nors ir netoliese, traktuojami kaip atskiri objektai. Žmonės itin pamėgo važiuoti poilsiauti į mūsų kurortą, tačiau retas kuris užsuka pasigrožėti pačiu miestu“, – teigė už turizmą rajone atsakinga moteris.

Vienas artimiausių vietovių sanglaudos planų – beveik 30 km ilgio dviračių takai, kurie, kaip manoma, paskatins dažną Plateliuose poilsiaujantį turistą užsukti ir į miestą.

„Plateliai kasmet nustebina kokiomis nors naujovėmis. Šiuo metu remontuojamas dvaro kompleksas, ruošiamos naujos ekspozicijos. Turistai traukia į kaukių muziejų, domisi militarizmo ekspozicija. Lietuviai žino, kad čia labai svarbios tradicijos – galime pasigirti įspūdinga Užgavėnių švente, žmonės atvažiuoja švęsti Joninių“, – kalbėjo specialistė.

Pasak G.Gurevičiūtės, nedaug pro Plungę pravažiuojančių žmonių žino, ką verta aplankyti šiame mieste, nors lankytinų objektų čia gausu. „Daug kas nusistebi išvydę Mykolo Oginskio dvaro ansamblį, apsuptą parko. Žmonėms tiesiog trūksta informacijos“, – prisipažino specialistė, pridūrusi, kad ši problema netrukus bus išspręsta.

Mieste bei apylinkėse galima aplankyti ir tautiškų dirbinių galerijų. Bene daugiausia – medžio drožėjų, turistams siūlančių įsigyti tiek tradicinių katalikiškų bei pagoniškų motyvų dirbinių, tiek šiuolaikiškų darbų.

Pasak G.Gurevičiūtės, Plungė ir miesto apylinkės galėtų tapti vienu didžiausių traukos objektu visoje Vakarų Lietuvoje. Turistai plūsta ne tik į Platelius, jie dažnai atvažiuoja į aplinkui esančias kaimo turizmo sodybas, o liepos mėnesiais – į Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus.

„Į visą savaitę trunkančius atlaidus atvažiuoja ir nemažai užsieniečių – tiek iš kaimyninių šalių, tiek iš tolimesnių. Galėtume tapti viena iš patraukliausių sakralinių vietų šalyje, tačiau dažnas kitakalbis susiduria su kalbos barjeru – visos mišios vyksta tik lietuvių kalba“, – problemas vardijo Plungės savivaldybės atstovė.

Pasak G.Gurevičiūtės, gausesnio turistų dėmesio yra vertas Gandingo kraštovaizdžio draustinis, taip pat piliakalnis, ant kurio XVIII a. stovėjo pilis. Pačioje Plungėje verta aplankyti Šv.Jono krikštytojo bažnyčią ir ją supantį pastatų kompleksą.

Aktyvaus poilsio mėgėjams siūloma užsukti į jachtų klubą arba baidarėmis perplaukti Minijos upę.

„Manau, kad Plungėje kiekvienas poilsiautojas gali rasti pramogų pagal savo norus. Tik trūksta aktyvesnės informacijos sklaidos – tai artimiausiu metu stengsimės sustiprinti“, – kalbėjo Plungės kultūros ir sporto skyriaus specialistė.

Bene populiariausias kurortas Lietuvoje – Palanga – turistams būna įdomus tik kelis vasaros mėnesius, žiemą čia pasirodo vos vienas kitas pakeleivis. Miesto Turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja Egidija Smilingienė pripažino, kad apytuštis miestas žiemą – pagrindinis turizmo infrastruktūros skaudulys.

Pramogų vasarą Palangoje apstu, tačiau žiemą turistai apsiriboja apžvalginėmis ekskursijomis. „Turistai teiraujasi pramogų uždarose erdvėse. Jau dabar galime pažadėti, kad netrukus galėsime pasiūlyti vidaus baseiną, modernią sporto salę, vietą koncertams po stogu“, – tikino E.Smilingienė.

Turizmo centro atstovė sako, kad galima išskirti dar vieną žiemos turistų kategoriją – sanatorijos lankytojus. Jie šaltuoju sezonu pagyvina ramų miestą.

Kitą vasarą Palangoje planuojama įkurti kempingą, vaikai laiką galės leisti didžiuliame atvirame pramogų parke.

„Žinoma, populiariausios vietos išliks tos pačios: botanikos parkas su Gintaro muziejumi, J.Basanavičiaus gatvė, pajūris. Beje, ne visi žino, kad turime dar keturis muziejus, o vaikus sudomintų neseniai duris atvėręs šunų muziejus. Kaip matote, Palanga – ne tik pramoginis miestas“, – tikino turizmo centro darbuotoja.

Dažnas lietuvis paburnoja, kad geriau už Palangą – Turkijos kurortai, kuriuose už pigesnę kainą galima mėgautis kur kas aukštesnės kokybės paslaugomis. Tačiau E.Smilingienė patikino, kad kiekvienas pagal savo kišenę gali sau pasirinkti tinkamiausią poilsį: „Nereikia piktintis, jei J.Basanavičiaus gatvėje nerasite vietos, kur pigiai galima pavakarieniauti – tai miesto centras. Žinoma, reikėtų įvertinti ir tą faktorių, kad per du mėnesius dažnas verslininkas turi užsidirbti visiems likusiems metams.“

Nepaisant dažną lietuvį papiktinančių kainų, kavinių skaičius kasmet vis didėja. Vis dėlto lietuviai dažniausiai renkasi vienos ar kelių dienų poilsį, o užsieniečiai Palangoje poilsiauja kelias savaites ar net mėnesį.

„Žinoma, daugiausiai turistų sulaukiame iš Rusijos. Ir čia atvažiuoja ne tik nostalgiją jaučiantys žmonės, kurortą atranda jau ir vyresniosios kartos atžalos – vaikai, anūkai“, – pasakojo E.Smilingienė.

Pagėgiai dažnai pavadinami Mažosios Lietuvos širdimi. Tačiau rajone gausu ir senąją baltų kultūrą menančių paminklų. Pramogų čia surastų ir gamtos atrakcijų mėgėjai – rajone gausu kaimo sodybų, siūlančių plaukti baidarėmis, kanojomis, o norintys su kraštu susipažinti iš arčiau kviečiami pasivažinėti dviračiais.

Pagėgių mero patarėja Rita Vidraitė pažintį su Pagėgių rajonu siūlė pradėti Vilkyškiuose: „Miestelėnai didžiuojasi XVI a. menančiomis gatvelėmis, architektūriniais paminklais – dvaro sodyba, liuteronų bažnyčia. Tiek šalia Vilkyškių, tiek visame rajone dar gyva baltų kultūra – greičiausiai tik čia galima aplankyti tiek daug baltų puoselėtų piliakalnių.“

Bene labiausiai senąją protėvių istoriją mena Rambyno kalnas. Manoma, kad šiose apylinkėse gyveno skalviai. Dar ir dabar čia vyksta įvairios baltų kultūros apeigos.

R.Vidraitė pažymėjo, kad pastaruoju metu piliakalniai pritraukia vis daugiau turistų: lankytinos vietos pritaikomos trumpam poilsiui, vaizdingiems pasivaikščiojimams, kelionėms dviračiais.

Rajono mero patarėja pripažino, kad kraštas turėtų būti patrauklus tiek istorijos, tiek gamtos mylėtojams. Nors Pagėgiai – netoli pajūrio, turistų čia netrūksta.

R.Vidraitė rekomenduoja pasigrožėti ir unikaliomis gamtos „išdaigomis“. Netoli Vilkyškių esančiame miške auga legendomis apipinta 32 metrų aukščio eglė, turinti net 18 kamienų. Jau nuo seno medis vadinamas Raganų egle.

Jaunavedžiai turėtų apsilankyti Bitėnuose esančioje gandrų kolonijoje – Nemuno pakrantės pušynėlyje gandrai yra susisukę net 23 lizdus. Smalsuoliams įrengtas ir 60 kartų vaizdą priartinti galintis monoklis.