Tradicinių Klaipėdos Pilies džiazo festivalių rengėja I.Grubliauskienė
prasitarė, jog tikisi sutelkti prie jūros pirmąsias damas.
Tokios klaipėdietės pastangos primena tarpukariu aktyviai veikusios
Lietuvos moterų sąjungos tautiniam laivynui remti (LMSTR) veiklą.
„Dar nežinau, ar visos Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių vadovų
žmonos, kurias pakviečiau į burlaivių šventę, ras laiko, norės ir galės
atvykti į Klaipėdą. Atsiliepusios 34 pirmosios damos patvirtino mielai
atvažiuosiančios sutikti ir išlydėti į jūrą regatos dalyvius. Tarp jų
yra trys moterys, vadovaujančios Visagino, Biržų ir Vilniaus rajonų
savivaldybėms“, - dalijosi mintimis I.Grubliauskienė.
Šeštadienį pirmosios damos susirinks uostamiesčio Rotušėje, ten jas
pasveikins šios neįprastos sueigos iniciatorės vyras - Klaipėdos meras
V.Grubliauskas. Politikas, per dvi darbo Seime kadencijas perpratęs
bendravimo su aukšto lygio svečiais etiketo taisykles, tikisi, kad visos
į burlaivių fiestą pakviestos merų žmonos atvyks su palydovais - savo
sutuoktiniais. Į burlaivių šventę uostamiestyje taip pat pakviesta ir
pirmoji Lietuvos dama - prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Iš Rotušės pastato iki šiaurinės Danės krantinės palydėtos viešnios
atidarys Lietuvos miestų alėją - ten įrengti mediniai suoliukai bus
papuošti simbolinėmis metalo plokštelėmis su užrašais, apibūdinančiais
miestus, iš kurių jos atvyko. I.Grubliauskienės idėjai Danės krantinėje
palikti prasmingus atminimo ženklus visų miestų damos iš anksto pritarė,
atsiuntė užrašų tekstus. Lentelėmis pasirūpino projekto rengėjai.
V.Grubliauskas pirmąsias Lietuvos damos pakvies į šventinį priėmimą,
įvyksiantį Kruizinių laivų terminale jau stovinčiame tristiebiame
mokomajame burlaivyje „Mir“. Jei tik orai bus geri, svečiai išplauks į
atvirą jūrą. Vietos užteks visiems - 109 metrų ilgio Rusijos laivas
„Mir“ nedaug kuo nusileidžia didžiausiems pasaulyje mokomiesiems
burlaiviams „Sedov“ ir „Kruzenshtern“, kurie šiandien jau prisišvartavo
Klaipėdos jūrų uoste. Iki vakaro turėtų atplaukti visi didieji laivai.
„Tikiuosi, kad visi svečiai įsilies į spalvingą regatos „The Culture
2011 Tall Ships Regatta“ dalyvių būrį. Retai kada tiek daug garsių
burlaivių susitelkia viename uoste. Juos pamatę svečiai galbūt geriau
pažins vienintelį Lietuvos uostamiestį, čia gyvenančius žmones, pajus
ypatingą klaipėdietišką dvasią. Ne tik pirmąsias šalies ponias, bet
visus jūros mylėtojus, romantikus kviečiu pasinaudoti reta galimybe -
atvykus į pajūrį užkopti į pačių didžiausių ir gražiausių pasaulio
burlaivių denius, pasigrožėti vaizdais, kurių kitur nepamatysi“, -
sakė Klaipėdos senamiestyje gimęs ir augęs V.Grubliauskas.
I.Grubliauskienė prasitarė, jog sukviesti į Klaipėdą pirmąsias šalies
damas ją paskatino prisiminimai apie tarpukariu Laikinojoje sostinėje
Kaune aktyviai veikusį visuomeninį sambūrį - Lietuvos moterų
sąjungą tautiniam laivynui remti. „Jeigu jūrų kultūrai ir tradicijoms
neabejingos moterys vėl susivienytų bendrai veiklai, šaunią draugiją, ko
gero, būtų galima atgaivinti“, - tvirtino pirmoji Klaipėdos dama.
Į uostamiestį atvykusioms kolegėms - pirmosioms šalies damoms I.Grubliauskienė ketina pateikti keletą idėjų dėl naujų projektų. „Kas
žino, gal tokie moterų vizitai prigis ir taps gražia su jūra susietų
švenčių ir renginių tradicija? Nepamirškime, kad Lietuva yra jūrų
valstybė“, - kalbėjo I.Grubliauskienė, už aktyvią visuomeninę veiklą
2009-aisiais pelniusi garbingą Metų klaipėdietės titulą.
V.Grubliauskas žmonos idėjai vienyti jūrai neabejingas švelniosios
lyties atstoves pritaria: „Žinau, kad jos gali kalnus nuversti, marias
perplaukti, jei tik užsispiria. Sumanymas atgaivinti kažkada gyvavusią
veiklių marinisčių sambūrį - įdomi. Tik galbūt nereikėtų apsiriboti
vien politikų žmonomis, tokia draugija turėtų būti atvira ir kitoms
energingoms moterims.“
Lietuvos kariuomenės kūrėjo, aktyvaus visuomenės veikėjo generolo Vlado
Nagevičiaus iniciatyva 1926 metais Kauno karo muziejaus patalpose įkurta
Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti veikė iki 1940 metų.
Sambūriui, kurio branduolį sudarė pusšimtis energingų moterų, vadovavo
tuomečio valstybės prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Smetonienė.
V.Nagevičius buvo išrinktas LMSTLR garbės pirmininku.
Sąjungos narės tuometę agrarinę Lietuvos visuomenę siekė supažindinti su
jūros reikšme kraštui, jo ekonomikai ir kultūrai. Moterys rengdavo
labdaros vakarus, kuriuose rinko lėšas lietuviškam prekybos laivynui
steigti, finansiškai remdavo jūreivystės mokslus studijuojančius
jaunuolius. Jų iniciatyva pradėtas leisti populiarus žurnalas „Jūra“.
Veiklios moterys ištiesė pagalbos ranką ir jūrų skautams - padėjo jiems
įsigyti ties Palanga pasieniečių nutvertą nemenką burlaivį „Malaya“,
kuris plaukė su spirito kontrabanda. Suteiktos 10 tūkst. litų subsidijos
užteko, kad šis Klaipėdos uoste po atviru dangumi beveik metus stovėjęs
burlaivis nesunyktų. Ąžuolinis kuteris buvo suremontuotas ir perdažytas.
Jūrų skautai įgytam burlaiviui suteikė naują lietuvišką vardą -
„Budys“. Pramokę jūreivystės pagrindų jie 1926 metų spalio 1-ąją iš
Klaipėdos uosto nuplaukė į Liepoją. Veiklių moterų pastangomis
išgelbėto „Budžio“ pirmasis reisas į Baltijos jūrą žymi Lietuvos
mokomojo ir sportinio buriavimo sąjūdžio pradžią.