Lietuvos pajūrį taršanti audra regatą „The Culture 2011 Tall Ships“ įkalino uoste, bet šventės burlaivio „Kruzenshtern“ denyje nesugadino (nuotraukos)

Gediminas Pilaitis
˙
Sužvarbusius svečius burlaivio „Kruzenshtern“ denyje pasitiko undinės.
Daugiau nuotraukų (1)
Šeštadienį nuo pat ryto Klaipėdos kruizinių laivų terminale stovinčius burlaivius ir jachtas be perstojo košė žvarbūs vėjai, čaižė lietaus rykštės. Buriuotojai džiaugėsi, kad tokiu oru jiems nereikia galynėtis su vėtromis ir bangomis atviroje jūroje.
Tačiau žmonės, iš anksto užsisakę pramoginius reisus, rengęsi burlaiviais išplaukti į jūrą, liūdėjo - dėl nepalankių oro sąlygų planuotos kelionės neįvyko.
Mažiau lankytojų buvo prie Klaipėdos piliavietės įsikūrusiame kruizinių laivų terminale, „Memelio miesto“ teritorijoje, kur susitelkė apie 30 įvairių klasių regatos „The Culture 2011 Tall Ships“ burlaivių.
Žvarbus vėjas iš krantinių išvaikė prekybininkus ir tautodailininkus. Prie metalinio elingo gūžėsi iš visos Lietuvos suvažiavę kalviai - audra neleido įpūsti žaizdrų tradicinio plenero „Keturi vėjai“ dalyviams.
Sunerimę ir regatą rengiančios Tarptautinės mokomųjų burlaivių organizacijos (SPI) vadovai. Jeigu orai iki rytojaus nepagerės, numatytas startas gali būti atidėtas.
„Išmintingas kapitonas neskubėdamas visada sulauks gero vėjo, bet mes laiko neturime - sekmadienį turime išplaukti į jūrą, nes burlaivių flotilės Suomijoje laukia šiųmetės Europos kultūros sostinės Turku gyventojai.
Pirmasis etapas Klaipėda-Turku nusidrieks 330 jūrmylių“, - kalbėjo „The Culture 2001 Tall Ships“ lenktynių direktorius britas Peteris Newellis. Tačiau dabar jo nuomonė gali pasikeisti - tokiu oru į jūrą niekas nesiveržia.
„Tik sveiką nuovoką praradę laivavedžiai plukdo žmonės į jūrą, kai krante vėjas skrieja 15-16 metrų per sekundę greičiu. Išplaukusius už uosto vartų burinius laivus vartytų didžiulės bangos, nemažai sušlapusių, jūrligės iškankitų keleivių maldautų kapitonų, kad šie pasuktų atgal. Džiaukitės, kad esate krante, o ne jūroje“, - į burlaivio „Kruzenshtern“ denį pakilusius svečius guodė jūrininkai.
Savo draugus, verslo partnerius pasisvečiuoti, pakelti alaus taurę antrojo didžiausio pasaulyje Rusijos mokomojo burlaivio „Kruzenshtern“ denyje pakvietė bendrovė „Švyturys - Utenos alus“. Nemažai aludarių svečių atvyko į Klaipėdą iš kitų Lietuvos didmiesčių, pajūrio miestų net ir žinodami, kad šiandien orai jų tikrai nelepins.
Sužvarbusius svečius burlaivio „Kruzenshtern“ denyje pasitikusi muzikantų kapela nėrėsi iš kailio, kad šie pralinksmėtų. Visiems atvykėliams denyje buvo išdalyti geltoni neperšlampami apsiaustai su gobtuvais. Apžiūrėję istorinį burlaivį, sudėtingą jo įrangą, pabendravę su įgulos nariais svečiai buvo palydėti į saloną prie vaišių stalo.
„Paskanaukite „Švyturio“ alaus, pasiklausykite romantiškų dainų apie jūrą ir jūrininkus, nesisielokite, kad šio garsaus burlaivio denis nesvyruos po jūsų kojomis“, - smagiai praleisti popietę viename garsiausių pasaulio mokomųjų burlaivių svečius kvietė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Erdviame burlaivio „Kruzenshtern“ salone, kuriame iškabinti carinės Rusijos karo laivyno admirolų portretai, svečiams koncertavo Tomo Leiburo vadovaujamas orkestras. Po kurio laiko įsilinksminusi publika su muzikantais traukė jūreiviškas dainas, dalyvavo smagioje viktorinoje.
Nugalėtojai apdovanoti specialiais prizais - alaus taurėmis, papuoštomis netrukus Lietuvoje prasidėsiančio Europos vyrų krepšinio čempionato simbolika, miestų, kuriuose vyks turnyrai, herbais.
1920 metais Vokietijoje pastatytas burlaivis „Kruzenshstern (ankstesnis pavadinimas „Padua“) - išskirtinis Klaipėdos uosto svečias. Šis istorinis burlaivis yra vienas iš penkių garsiųjų kliperių, kažkada raižiusių pasaulio vandenynus. Vienas jų nuskendo per uraganą prie Azorų salų, kiti, prišvartuoti Niujorko, Kylio ir Marienhamno uostuose, tapo jūreivystės relikvijomis. Iki šiol plaukioja tik „Kruzenshtern“.
Šio burlaivio kaip ir kitų Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusių nacistinės Vokietijos bei jos sąjungininkių laivų pavadinimas pakeistas po Antrojo pasaulinio karo. „Kruzenshtern“ jūrose lengvai atpažįstamas iš juodai baltų patrankų angas primenančių bortų. Anksčiau jūrininkai taip specialiai nudažydavo per vandenynus įvairias prekes gabenančių medinių burlaivių šonus, tikėdamiesi, kad jų neužpuls piratai.
Rusijos žvejybos akademijai priklausančiame „Kruzenshtern“ bures kelia kursantai - čia jie atlieka navigacines praktikas, tobulina įgūdžius. Burlaivis,kurio įgulą sudaro apie 200 jaunuolių, nuolat dalyvauja tarptautinėse regatose „The Tall Ships' Races“, yra laukiamas svečias visuose pasaulio uostuose. Jo nuolatinė buveinė - Kaliningrado uostas.
Už „Kruzenshtern“ šiek tiek didesnis yra kitas keturstiebis Rusijos mokomasis burlaivis „Sedov“. Šis jūrų gražuolis jau keliskart svečiavosi Klaipėdoje. Ne taip dažnai uostuose susitinkantys burinio laivyno milžinai į Lietuvą atplaukė iš Vokietijos. Skriedami per bangas iš Rostoko į Klaipėdą burlaiviai lenktyniavo tarpusavyje. Nugalėjo dviem valandomis anksčiau atplaukęs „Kruzenshtern“ - įgulai įteikta taurė.
˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.