Pakruojis traukia alaus ir varnų mėgėjus
Nors šalies alaus sostinės titulas priskiriamas Biržams, šalia esantis Pakruojis taip pat traukia alaus mėgėjus. „Alaus keliais“ traukia ne tik lietuviai, tačiau ir užsienio turistai, kuriems lankymasis alaus daryklose, šio gėrimo degustacija palieka vienus ryškiausių įspūdžių.
Pakruojo poilsio ir turizmo centro direktorius Valdas Kanišauskas pasidžiaugė, kad netrukus laukia ir pirmoji mieste alaus šventė: „Bene labiausiai užsieniečiams rūpi aplankyti alaus daryklas. Sulaukiame prancūzų, šveicarų, vokiečių, skandinavų – ne tik smalsuolių, tačiau ir aludarių. Tad ir šventė turėtų sulaukti nemažo susidomėjimo.“
Žinoma, ne ką mažiau populiarios ir varnos. Pakruojis vadinamas humoro, alaus ir varnų karalyste. Kasmet varnų šventė pritraukia smalsuolių, tačiau ne kiekvienas drįsta paskanauti šviežios varnienos. Kuklesniems svečiams siūlomas ir šių paukščių garbei pavadintas juodas it anglis alus.
Atkeliauja pažiūrėti dvaro
Vis dėlto į Pakruojį turistai traukia ne tik užvalgyti ar išgerti. V.Kanišauskas pažymėjo, kad tiek mieste, tiek rajone gausu istorinių paminklų.
Bene žymiausias jų – Pakruojo dvaro sodyba. Ji didžiausia visoje šalyje. Kasmet po truputį restauruojamoje sodyboje – 34 pastatai. Miesto poilsio ir turizmo centro direktorius tikina, kad ši vieta per metus pritraukia apie 40 tūkst. lankytojų: „Vien vasaros savaitgaliais sodybą aplanko bent dešimt grupių vestuvininkų – atvyksta pasifotografuoti, pasivaikščioti.“
Šią vasarą dvare buvo filmuotas ir brangiausias šalies kino istorijoje filmas „Tadas Blinda“. Legendinis herojus, V.Kanišausko tvirtinimu, jau tapo neatsiejamu dvaro atributu.
V.Kanišauskas pažymėjo, kad turistai itin domisi ir dvare siūlomomis edukacinėmis programomis. „Dabar galima susipažinti su kalvininkyste, malūnininkų amatu. Ši sritis dar menkai išnaudota, o žmonėms – tiek lietuviams, tiek užsieniečiams – labai įdomu. Greičiausiai edukacijos stiprinimas lankytinose vietose – vienas mūsų prioritetų.“
V.Kanišauskas teigia, jog dėmesio vertas ir Linkuvos Karmelitų vienuolynas su bažnyčia, turistai domisi ir vėjo malūnais.
Šventė ir be investicijų
Bene laukiamiausias miesto ir rajono gyventojų įvykis – kasmetė Pakruojo šventė. Poilsio ir turizmo informacijos centro direktorius pasidžiaugė, kad šiai šventei žmonės ruošiasi itin entuziastingai: „Atvažiuokite, pažiūrėkite, kaip mažas pakraščio miestelis, apsieidamas be didelių investicijų, gali surengti tokią puotą. Užtenka tik didelio noro ir nuoširdaus darbo.“
Rugpjūčio 26–28 dienomis vyksiančioje šventė – puota ne tik akims, bet ir skrandžiui. Kasmet renkami žymiausi kulinarinio paveldo puoselėtojai. Geriausiai pasiruošusių dalyvių laukia apdovanojimai už skaniausią alų, skalsiausią duoną, geriausiai išrūkytus lašinius, skaniausią sūrį. Speciali nominacija skiriama ir už metų kulinarinį šedevrą.
V.Kanišauskas pasakoja, kad tris dienas trunkančiuose renginiuose sulaukia dalyvių iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių: folkloro ir kitokios muzikos kolektyvų, tautodailininkų.
Panevėžys kvėpuoja krepšiniu
Artėjantis Europos krepšinio čempionatas Panevėžiui bus nemenkas išbandymas ir proga įvertinti, kur derėtų pasitempti. Miesto Turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė prisipažįsta, jog turizmas Lietuvoje dar nėra gerai išvystytas. „Reikia išmokti svečius pasitikti su šypsena, pagelbėti, būti maloniems. Paslaugų kokybę privalu gerinti“, – teigė D.Tankūnaitė.
Panevėžyje turistai dažniausiai svečiuojasi vos dieną, tačiau paskutinę rugpjūčio dieną prasidėsiantis čempionatas pritrauks ilgesniam laikui apsistojusių turistų.
Čempionatui ruošiasi ir privačios įmonės. D.Tankūnaitė pažymėjo, kad neseniai pradėta pardavinėti lininių apdarų ir aksesuarų, sukurtų specialiai krepšinio sirgaliams. Greičiausiai tokios lauktuvės šiemet bus populiariausios.
Pažinimui – šešios valandos
Norintiems aplankyti žymiausias Panevėžio apylinkių vietas pakaks šešių valandų automobiliu – verta aplankyti Krekenavos regioninį parką, Čičinsko kalną, Upytę, Linų ir Knygnešių muziejus, Naujamiestį, vaikus turėtų sužavėti Pašilių stumbrynas, kur iš arti galima susipažinti su stambiausiais Europos laukiniais gyvūnais.
„Visus šiuos objektus galima aplankyti ir dviračiu – tektų nuvažiuoti apie septyniasdešimt kilometrų. Toks būdas tarp turistų tampa vis populiaresnis“, – tikino D.Tankūnaitė.
Turizmo specialistė pažymėjo, kad ir Panevėžyje jaučiamas edukacinių programų, lankytojus įtraukiančių atrakcijų poreikis. „Panevėžyje ir jo apylinkėse galime pasiūlyti papuošalų kūrimą, tapybą ant kriauklių Dailės galerijoje, edukacines programas su vaistažolėmis Puziniškyje, Joniškėlio dvare vykstančias vyno degustacijas“, – vardijo D.Tankūnaitė.
Pramogų yra ir pačiame Panevėžyje – siūloma apžvalginė ekskursija pėsčiomis po žymiausias miesto vietas. Norintiems susipažinti savarankiškai Turizmo informacijos centro direktorė siūlo aplankyti meninio stiklo studiją, dainuojančio bardo Sigito Stankūno menų galeriją.
Daržus iškeičia į pramogas
Pagrindiniai turistai nekurortiniuose šalies miestuose – lietuviai. Jie sudaro apie 80 proc. visų atvykėlių. Ir po šalį keliaujančių tautiečių kasmet vis daugėja. D.Tankūnaitė pažymėjo, kad lietuvis vis dėlto yra kur kas vertingesnis turistas nei atvykėlis iš svečių šalių.
„Manau, kad pakankamai greitai išmokome turiningai leisti laisvalaikį. Savaitgalį, užuot kapstęsi daržuose, žmonės traukia į ekskursijas, koncertus. Mūsų rengiamos pramogos rodo, kad lietuviams įdomu ištrūkti iš namų“, – tikino D.Tankūnaitė.
Kiekvieną sekmadienį Bistrampolio dvare vykstantys muzikiniai pasirodymai – vienas pavyzdžių. Turizmo informacijos centro vadovė patikino, kad bilietai į renginius yra išperkami iš anksto.
Mieste siūlomos ir nemokamos pramogos: kiekvieną vasaros penktadienio vakarą panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Laisvės aikštę. 16 val. renginys „Susitikime penktadienį“ prasideda dūdų orkestro pasirodymu ir baigiasi tik 23 val. – nebylaus kino vakaru.
„Šį renginį labai pamėgo miestiečiai, penktadieniais jie renkasi jau prieš gerą pusvalandį. Tai taip pat turbūt vienas pirmųjų taškų, kur atvedami iš kitų miestų ar šalių atvykę svečiai“, – miesto tradicija džiaugėsi D.Tankūnaitė.
Pasvalyje – žemdirbystės istorija
Šis šiaurės Lietuvos kraštas – bene derlingiausias šalyje, tad ir turistus gali sudominti tuo, kas žemėje ir ant jos.
Turizmo informacijos centro darbuotoja ir muziejininkė Gita Rachmančiukienė pažymėjo, kad pagrindinis krašto traukos centras – Smegduobių parkas. Toks – vienintelis ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje.
„Pasvalys ir įdomiausias savo karstiniu reljefu. Lietuviams ir svečiams iš svetur įdomu, kas tie karstiniai reiškiniai. Parkas atidarytas prieš kelerius metus ir susidomėjimas juo neslūgsta“, – džiaugėsi G.Rachmančiukienė.
Žemės įdomybės pristatomos ir Pasvalio krašto muziejuje. Jame, be archeologijos ir etnografijos skyrių, įkurtas ir geologijos skyrelis – vienintelis toks šalyje. „Čia – tikras žemdirbių kraštas, gražus gamta, savo reljefu. Tuo turistus ir žavime“, – tikino muziejininkė.
Ne veltui G.Rachmančiukienė parekomendavo kiekvienam apsilankiusiam turistui lauktuvių parsivežti naminės Daujėnų duonos. Ji yra laimėjusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą.
„Galime pasigirti ir kitais kulinariniais šedevrais, tačiau kol kas dar nėra galimybių tinkamai jų pateikti turistams. Tikėkimės, kad ši problema bus išspręsta“, – vylėsi moteris.
Malūnų kraštas
Kadaise Pasvalyje buvo gausu vandens ir vėjo malūnų. Dabar jų likę vos keletas, tačiau po Lietuvą malūnų keliais keliaujantiems turistams rekomenduojama aplankyti Balsių vandens ir Pumpėnų vėjo malūnus.
Prašalaičiai turėtų apsilankyti ir Joniškėlio dvare, pastatytame XVIII amžiuje. Neseniai restauruoti pagrindiniai rūmai, o dvarą su priestatais juosia 200 hektarų parkas, skaičiuojantis jau trečią šimtmetį.
G.Rachmančiukienė pripažino, kad tik retas turistas Pasvalyje sustoja ilgesniam laikui, nors kraštas puikiai tiktų ir ilgesniam poilsiui. „Statome sporto centrą, ruošiame įkurti kempingų aikštelių, laukiame daugiau kaimo turizmo sodybų – jų kol kas tėra dvi. Šios pramogos pagyvintų turizmą mūsų krašte“, – tikino muziejininkė.
Prienai – aktyvaus poilsio mėgėjams
Ne kartą sugriautas miestas negali pasigirti įspūdingais architektūriniais paminklais, tačiau turistus vilioja gamtos grožybėmis ir sparčiai besiplečiančia aktyvaus poilsio baze.
Bene didžiausias traukos taškas rajone – Pociūnų aerodromas. Šiuo metu jame vyksta Europos sklandymo čempionatas, kuriame varžosi iš beveik 20 žemyno šalių atvykę dalyviai. Čempionatas Prienams – ne tik iššūkis, tačiau ir galimybė toliau stiprinti ekstremalaus sporto paslaugų kokybę.
Prienų švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zajauskas patikino, kad šis renginys paskatins aktyviau plėsti aviaturizmą: „Bene vieninteliai ilgiau rajone užsibūnantys turistai – Pociūnų aerodromo lankytojai, tad reikėtų tai išnaudoti.“
Upės – neišnaudotos galimybės
R.Zajauskas atskleidė, kad Prienai ateityje traukos centru galėtų tapti ne tik oro pramogų mėgėjams, tačiau ir vandens pramogas mėgstantiems poilsiautojams.
Prienai turistų akį vilioja vaizdingu Nemuno kraštovaizdžiu, rajone stūkso beveik trisdešimt archeologinių objektų. Nors Prienai, be didžiausios šalies upės, negali pasigirti vandens telkinių gausa, tačiau pakanka tiek, kiek yra.
„Rengiame planus, kaip būtų galima pritraukti daugiau turistų prie Nemuno. Galiu pažadėti, kad netrukus bus planuojamos kelionės laivais. Esu įsitikinęs, kad šis žingsnis paskatins susidomėti Prienais“, – tikino rajono savivaldybės darbuotojas.
Nemažai poilsiautojų pritraukia ir Verknės upė. Nors visame rajone turistus vilioja kelios dešimtys kaimo turizmo sodybų, tačiau palei upę išsidėsčiusios vos kelios. R.Zajauskas sakė, kad paupys nėra tinkamai išnaudotas: „Kiekviena kaimo turizmo sodyba prie upės nuomoja baidares. Tačiau šios, greičiausiai, jau užsakytos visai likusiai vasarai.“