Vingiuojančiu keliu besileidžiančius Bodrumo svečius pasitinka Dževato Šakiro Kabaačlio žodžiai.
“Kai pasieksi kalno viršūnę, pamatysi Bodrumą.
Nemanyk, kad išvažiuosi toks, koks atvykai.
Atvykusiems prieš tave nutiko tas pats.
Išvykdami savo sielą paliko jie čia”.
Aukštuomenės mėgto rašytojo karjera klostėsi puikiai, kol jis neužrūstino valdžios ir 1927 metais buvo ištremtas į mieguistą žvejų ir vandens kempinių rinkėjų kaimelį. Tačiau trejų metų tremtis virto beveik trim dešimtmečiais puikaus ir spalvingo gyvenimo.
Šiandien Dž.Š.Kabaačlis neatsiejamas nuo Bodrumo. Halikarnaso žvejo slapyvardžiu pasirašantis kūrėjas labai vaizdingai ir poetiškai aprašė Ėgėjo jūros skalaujamą miestą. Šių burtų apžavėta Turkijos aukštuomenė panoro pati pamatyti, kur toji įstabi vieta, kurioje klimatas puikus, istorija siekia Antikos ir dar ankstesnius laikus. Taip ramus ir tylus regionas tapo turistų traukos vieta.
Šiandien uostamiestis yra energingas kurortas su naktiniais klubais, barų gatve, visą naktį veikiančiais restoranais. Čia populiarus vandens sportas, pasiplaukiojimai kateriais, baidarėmis, nardymas.
Baltais namais aplipusį kurortą mėgsta patys turkai bei vakarų europiečiai. Ypač dažnai skrenda lėktuvai iš Didžiosios Britanijos. Sezonas čia nėra labai ilgas: jis prasideda gegužės mėnesį ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio ar kiek ilgėliau. Taigi aplankyti puikaus klimato regioną dar yra laiko.
Netoli nuo jūros iškilę kalnai Bodrumui suteikia vėsos. Taigi čia nereikia alpti nuo karščio ir nors termometro stulpelis rodo gerokai virš 30 laipsnių, nuo jūros nuolat pučia gaivus vėjelis, vadinamas imbatu.
Graikiškai nubalintas Bodrumas
Kaip ir dauguma Turkijos kurortų, Bodrumas plečiasi, keičiasi, statosi. Tačiau visos statybos leidžiamos tik žiemą, kad netrukdytų poilsiautojams. O vasarą kur ne kur vyksta apdailos darbai. Tačiau keliai tiesiami karštuoju metų laiku. Reikia pastebėti, kad jie pakankamai platūs, gerai sutvarkyti. Tuomet ne taip apmaudu mokėti už didžiuliu akcizu apmokestintus degalus ir 6 litus už litrą.
Kai kas Bodrumą lygina su amfitetru, mat žvelgiant nuo vandens, jis tikrai panašus į baltom sėdynėm iškaltą pakylą, kur sceną atstoja jūra. Įspūdį palieka išskirtinai balti, neaukštesni nei trijų aukštų stačiakampiai namai. Rožinėm bugenvilijom ir oleandrais žydintis miestas alsuoja graikiška architektūra.
Iki Graikijos Koso salos kelionė greitaeigiu kateriu trunka apie 40 minučių. Giedrą dieną ji matosi nuo vėjo malūnų kalvos, virš jūros lygio iškilusios 72 metrus. Tai geriausia vieta, iš kurios atsiveria ir puiki miesto panorama: vienoje pusėje driekiasi Giumbeto įlanka, o kitoje – Salmakio. Taip pat puikiai matosi Juodoji sala, tarnavusi kaip pasalos vieta ar slėptuvė nuo iš jūros atplaukiančių priešų laivų. Mat uolėta sala užstodavo flotilę ir atrodydavo, kad įlanka tuščia.
Kalvos apdaigstytos alyvmedžiais
Įvažiuojant į uostamiestį lentelė informuoja, kad čia gyvena 31 600 gyventojų, tačiau Turkijos elito, rašytojų, dailininkų, poetų pamėgta poilsio vieta vasarą pagausėja šimtą kartų. Tiesa, šiuo metu islamiškoje šalyje Ramadanas, taigi dauguma turkų atostogoms renkasi kitą laiką.
Nepaisant religinės rimties, turizmo ir buriavimo sporto centras sezono metu pulsuoja 24 valandas per parą. Jūros gėrybių restoranais aplipusios krantinės skalaujamos džiazo garsų, vietos turgus veikia beveik visą naktį. Tik su paskutiniais pirkėjais užsidaro ir daugybė parduotuvių gatvėse.
Gidai, kavinių, viešbučių darbuotojai, prekeiviai dirba negailėdami savęs, mat su sezono uždarbiu reikia išsitekti visus metus.
Tačiau be turizmo Bodrumo regionas garsėja alyvuogėmis. Patys turkai sako, kad jų alyvuogių aliejus nė kiek nenusileidžia ispaniškajam ar graikiškajam. Taigi aplinkinės kalvos apsodintos sidabriškai žaliais alyvmedžiais.
Turkio paplūdimiai
Bodrumo regionas įsikūręs Egėjo ir Viduržemio jūrų sandūroje. Ant buvusios Karijos sostinės - garsaus antikos miesto Halikarnaso pastatytą Bodrumą skalauja pakankamai uždara įlanka. Taigi čia nebūna didelių bangų. Pakrantės smėlis panašus į labai smulkų geltoną žvyrą. Vandenyje smėlis tamsesnis ir maloniai kutena padus.
Tik įbridus į vandenį, stebina knibždančios gyvybės gausa. Tai, kas atrodė smėlio lopinėlis, virsta plekšne ir drąsiai artėja prie kojos. Aplinkui zuja mažos žuvelės, kiek toliau bangose nutyvuliuoja ar tai žuvys, ar vandens gyvatės. Tiesa, Egėjo jūroje valgomos žuvies nėra gausu, mat čia nedaug planktono. Tačiau prigaudoma daug aštuonkojų.
Vanduo vėsesnis nei Viduržmio jūroje, nes čia įteka nemažai šaltinių iš kalnų. Vidutinė vandens temperatūra vasaros metu laikosi apie 22-25 laipsnius šilumos.