Pirmadienis prasidėjo ankstyvų svečių priėmimu. Kartu su į savo žemę žygeivius nakvoti įsileidusiais Jadviga ir Juzefu Rokitomis stovyklavietėje pasirodė valsčiaus vadovas, žurnalistas. Raiteliai su svetingųjų Rokitų šeim buvo priversti atsisveikinti greitai - giedras dangus žadėjo labai karštą dieną. Ankstyvo ryto ženklus išskaitėme tiksliai: vidurdienį pavėsyje oras buvo įkaitęs iki 28 laipsnių.
Reportažą "Jauniausia Meilės žygio Valdovų keliu raitelė jaučiasi lyg istorijos vadovėlyje" žiūrėkite čia.
Sekmadienio vakarą į namus išsimaudyti kvietę ir primygtinai name nakvoti siūlę ūkininkai Rokitos į kelią dar įdėjo savo augintų bulvių ir ką tik pamelžto šviežio pieno. „Būtinai pasiekite Krokuvą, sėkmės“, - ranka pamojo ponia Jadviga.
Jogailaičių kelias tapo šiek tiek įdomesnis - vingiuoja per didžiules vaismedžiais apaugusias kalvas.
Tačiau žygeivių gyvenimas netapo lengvesnis, nes joti visą laiką tenka asfaltu. Pakelių šiek tiek atsirado, bet siauručiais keliais lekiantys sunkvežimiai tebešiurpina žirgus.
Pietus raiteliams vežti teko šiek tiek anksčiau. Paežerėje sustoję žygeiviai nutarė per pačią kaitrą pailsėti kiek ilgiau. Karštis privertė kas rytą išjoti anksčiau, bet pietų poilsis tapo ilgesnis.
Sinoptikų prognozės neguodžiančios: ketvirtadienį Krokuvos apylinkėse prognozuojamas jau 30, o penktadienį - 32 laipsnių karštis.
Tačiau kelios rekordinio tempo dienos visiems leis kiek atsikvėpti - kasdien bereikės įveikti po 40 kilometrų, o ketvirtadienį numatytas netgi laisvadienis. Penktadienį, paskutinę žygio dieną, turėtume įveikti jau tik 20 kilometrų.
Popiet užsukome į karališkajai šeimai priklausiusį Šidluvą. Žia apžiūrėjome atstatomą bažnyčią, gynybinę sieną ir arką.
Kol atjojo raiteliai, dar suspėjome vietiniame supirkimo punkte nupirkti ką tik nuskintų slyvų. Kibiras slyvų - vos 10 zlotų (apie 8,3 lito).
Tik pajudėję nuo atstatytos arkos, sulaukėme svečio - dviračiu atskubėjo nematyta kolona susidomėjęs Šidluvo miestelio meras Janas Klamčinskis. Rudenį riterių turnyrus rengiančio miestelio galva apgailestavo, kad prajojome per anksti - vien raitelių pasirodymas suteiktų gaivos į kasmetę šventę.
Greta stovyklos esantis Stopnicos miestelis nustebino tuščiomis gatvėmis. Kone visi gyventojai pavakare būriavosi bažnyčios šventoriuje: lenkai po Žolinių šventės kas vakarą renkasi į pamaldas.
Kiekvieną vakarą atlaidai keliasi vis į kitą parapijos bažnyčią. Kad pirmadienio pavakarę galėtų pasimelsti, pardavėjos uždarė net Stopnicos bažnyčios pašonėje esančias parduotuvėles. Raiteliai dienos žygį įveikė dar nė nesutemus - retas įvykis per visą kelionę.
Nubalnojęs žirgus, Vaidotas Digaitis pirmiausia nuskubėjo paimti tiksliai dozuotas magnetinio lauko bangas skleidžiančio aparato, kuriuo kas vakarą atliekamos procedūros.
Ant žirgo nugaros užklojamas specialus kilimėlis, po to įjungiama programa - prasideda gydymas. Šveicariškas „Bemer“ aparatas suaktyvina kraujotaką net ir smulkiausiuose kapiliaruose. Todėl žirgai greičiau atsigauna po dienos žygio.
„Namuose savo žirgus nuolat lepinu tokiomis procedūromis. Vienas seansas atstoja apšilimą, - sakė V.Digaitis. - Labai panašius prietaisus naudoja ir sportininkai - jiems irgi reikia kuo greičiau atsistatyti po didžiulio fizinio krūvio.“
Šios procedūros žirgams būtinos kaip deguonis, nes nuovargis pasiekė ribą. Kasdien į kelią išbėga nebe visi žirgai, o tiek, kiek išjoja raitelių. Likę žemaitukai į naująją stovyklavietę suvežiojami specialia priekaba, todėl jie gali pailsėti pusantros paros.
„Manau, į tolimesnius žygius kiekvienam reiktų išsiruošti su dviem žirgais. Tada geriau pasiskirsto žirgams tenkantis krūvis“, - kalbėjo nuo žirgo prie žirgo su gydančiu aparatu vaikščiojęs V.Digaitis.
Kol gydomi žirgai, įsitikinome, kad nakvynei pasirinkome išties išskirtinę vietą - tiek uodų neteko matyti net įsikūrus prie Baltarusijos pelkių. Žygeiviams neatlygintiną akupunktūros paslaugą teikusių uodų tiek daug, kad mirga akyse.
Statistikos mėgėjams - neoficialus uodų mušimo rekordas: delnu pavyko užmušti vienu postu 7 kraujasiurbius.
Antradienį vakare numatytas specialiai Alšiui skirtas smagus vakarėlis. Apie jį - 16-ajame meilės žygio valdovu keliu dienoraštyje.
***
Iš istorijos šaltinių: Šidluvas
Maždaug 1000 gyventojų turintis miestelis iki XIX a. turėjo Magdeburgo miesto teises. Šidluvas visąlaik buvo karališkoji valda.
Istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmąkart paminėta XII a. Ji buvo svarbus taškas prekybos kelyje Stašovas - Pžedbožas.
1329 m. Šidluvui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, netrukus čia pastatyta gynybinė pilis, bažnyčia, miestelį apjuosė gynybinė mūro siena.
XV-XVIII a. sumenkus Šidluvo gynybinėms funkcijoms, mieste suklestėjo kalvystė, balnininkystė, puodininkystė. Šidluvas ėmė garsėti ir gelumbės gamyba. Manoma, kad jau XV a. pr. čia atsirado pirmieji amatininkų cechai.
Miestas nemažai pajamų gaudavo iš vyno tranzito, apynių ar gyvulių varymo. XVI a. pr. Šidluve įvestas vandentiekis, o 1564 m. čia priskaičiuota jau 180 namų.
Kaip ir daugelio kitų Lenkijos miestų, Šidluvo raidą sustabdė XVII a. vidurio karai su Švedija. Mieste iš buvusių 1300 gyventojų XVII a. pab. buvo likę vos 350. Po tokių nelaimių nebepavyko atsitiesti.
Nepaisant tokių negandų ar miestą niokojusių gaisrų, išliko palyginti nemažai senąją Šidluvo istoriją menančių objektų. Išsaugota gynybinės XIV a. sienos dalis, to paties laikmečio Šv. Vladislovo bažnyčia ir gotikinė Visų Šventųjų bažnyčia, XIV a. statytų bei XVI a. pertvarkytų karališkųjų rūmų dalis, taip pat miesto ekonominę reikšmę XVI a. rodanti vėlyvojo Renesanso laikų sinagoga.
Ar Barbora Radvilaitė 1548 m. vykdama į Krokuvą aplankė Šidluvą, nežinoma. Nuo Radomo ji pasuko į Novij Korčiną, tačiau kuriuo keliu vyko toliau, irgi nežinoma. Žygimantas Augustas žmonos palaikus į Šidluvą atlydėjo 1551 m. gegužės 27-ąją.
Dėl dvaro poreikius tenkinusių amatininkų būrio bei čia esančio karališkojo dvaro, Šidluve buvo numatyta laidotuvių palydos nakvynė. Kitą dieną gedulinga procesija išvyko į Laguvą.
Šidluvą mažiausiai 6 kartus aplankė ir karalius bei LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Žygimantas Augustas pažinojo miestelį nuo vaikystės ir jaunystės - čia lankėsi su tėvais 1535 ir 1540 m. Po žmonos laidotuvių paskutinį kartą į Šidluvą karalius užsuko 1559 m., kai keliavo į Krokuvą.
Laguvas
Maždaug 1600 gyventojų turintis kaimas nuo XIV a. iki XIX a. antrosios pusės turėjo Magdeburgo miesto teises. Vietovės pavadinimas kilo nuo vardo Lagas ar Lag. Greičiausiai tai buvo istorinis asmuo, įkūręs jo paties vardu pavadintą gyvenvietę.
Tai - viena iš nedaugelio bažnytinių, o ne karališkųjų valdų Jogailaičių kelio trasoje.
Pirmosios žinutės apie Laguvą siekia XI a., kuomet Piastų dinastijos kunigaikštis Vladislovas Hermanas gyvenvietę padovanojo Kujavų kapitulai. XIII a. vietovėje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, o 1253 m. Laguvas tapo miestu, netrukus gauta teisė keturis kartus per metus rengti prekymečius.
XV a. pradžioje mieste veikė savivalda: buvo vaitas, suolininkai, tarėjai. Nuo XV a. Laguvas buvo svarbus puodininkystės centras, amatininkai susibūrė į cechą, o jų produkcija pardavinėta ne tik Krokuvoje, bet pasiekdavo ir Europą.
Prie Laguvo buvo išgaunama geležies rūda. 1581-1600 m. Kujavų vyskupas Henrikas Rozdraževskis fundavo trinavę bažnyčią. Pradedant Lenkijos karaliumi Jogaila, šias privilegijas Laguvui patvirtino ir išplėtė vėlesni valdovai - Steponas Batoras (1578 m.), Zigmantas Vaza (1592, 1595 m.), Vladislovas Vaza (1633 m.) ir Stanislovas Augustas Poniatovskis (1778 m.).
XIX a. antroje pusėje neteko miesto teisių.
Neaišku, ar per šią vietovę į Krokuvą 1548 m. vyko Barbora Radvilaitė. Laidotuvių procesija su karalienės palaikais Laguvą pasiekė 1551 m. gegužės 28-ąją. Pernakvojęs Žygimantas Augustas su palyda gegužės 29-osios rytą iškeliavo į Novą Slupa.
Nova Slupia
Kaip ir Laguvas, dabar apie 1600 gyventojų turinti gyvenvietė iki pat XIX a. antrosios pusės turėjo Magdeburgo miesto teises. Kalnų papėdėje įsikūrusi gyvenvietė taip pat yra viena iš kelių bažnytinių valdų Jogailaičių kelyje.
XIII-XIV a. Slupia buvo Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyno nuosavybė. 1351 m. Šv. Kryžiaus vienuoliai įkūrė Slupios miestą. Jo raida buvo susijusi su specifine funkcija - aptarnauti piligrimines keliones į Šv. Kryžiaus vienuolyną.
Žia yra viešėjęs ir karalius Jogaila. Slupia XV-XVI a. turėjo teisę rengti devynis prekymečius, miestelyje veikė per 20 amatininkų įmonių, malūnas. Kadangi miestelis buvo tampriai susietas su vienuolyno veikla, XIX a. pradžioje uždarius vienuolyną, Nova Slupia irgi sunyko.
Į Novą Slupią Žygimantas Augustas ir visa Barboros Radvilaitės laidotuvių palyda atkeliavo 1551 m. gegužės 29 d.
Nova Slupia vietovę savo kelionėse į Lietuvą keturis kartus rinkosi Žygimantas Senasis. Jaunasis Žygimantas Augustas per Novą Slupią su tėvais į Vilnių keliavo 1535 ir 1540 m. Po Barboros Radvilaitės laidotuvių valdovas čia sugrįžo vos kartą - 1559 m.
˙˙