Paskutinė stotelė prieš įžengiant į Krokuvą – Morgų kaimelis prie Vyslos upės. Iki vaizdingos vietovės žygeiviai atkeliavo palyginti nesunkiai – reikėjo nujoti apie 40 kilometrų. Pakeliui į stovyklavietę stabtelėjome karščio kepiname Prošovicėse.
Įspūdingą bažnyčią turinčiame miestelyje 1551 m. gegužės 26-osios vakarą sustojo karalienės Barboros Radvilaitės palaikus lydinti iškilminga procesija.
Tai buvo pirmasis sustojimas pakeliui į gražiausios to laikmečio Europos moters amžinojo poilsio vietą Vilniuje.
Prošovicės pasitiko ne itin svetingai – po vidurdienio aikštėje tvoskė nepakenčiamas karštis.
Tačiau buvo ir gerų dalykų. Miesto bažnyčią restauruojantys statybininkai iki popietės spėjo nuardyti pastolius nuo pastato fasado, tad mums pasisekė, nes galėjome pasidžiaugti dar gražesniu pastato vaizdu.
Prošovicėse ilgėliau užsibuvo tik raitelius lydintis ekipažas – liko miestelyje rengti reportažų. Žygeiviai nuskubėjo į Vyslos paupyje esantį Morgų kaimelį.
Čia pat gyvenantis valsčiaus seniūnas Tadeuszas ne tik įsileido svečius iš Lietuvos dviem naktims, bet ir atvežė dovanų: porą maišų morkų žirgams, savo paties augintų kopūstų, paprikų žygeiviams.
„Mes juk kaip broliai – ne tik kaimynai, bet ir buvę tos pačios valstybės piliečiai“, – šypsojosi su žmona žirgus atvežtomis morkomis šėręs svetingasis seniūnas.
Ketvirtadienį žygeiviai paskyrė poilsiui. Ryte visi suskubo skalbti prakaituotus drabužius ir maudytis sraunioje Vysloje. Maudytis šioje upėje pavojinga, nes ji – labai srauni.
Prieš vidurdienį visi pajudėjome pasižvalgyti po karalių miestą Krokuvą.
Elektroninė švieslentė nuteikė nemaloniai: vidurdienį pavėsyje tvyrojo 27 laipsnių karštis, o virš kelio buvo galima ir pertis lyg pirtyje – 45–58 laipsniai.
Išsiaiškinome, kad didžioji kelio į karališkuosius Vavelio rūmus dalis – greitkelis. Tai žygeivius nuliūdino. Tačiau netrukus paguodė žinia, kad lydintis policijos ekipažas penktadienį ves raitelius Vyslos paupiu – toliau nuo sunkiasvorių mašinų perkrauto greitkelio.
Karališkoji rezidencija pribloškė savo didybe. Puolėme spėlioti, kiek dešimtmečių sugaišta, kol Vyslos aukštupyje iškilo tokie įspūdingi rūmai.
Trys valandos Krokuvos senamiestyje visiškai išsunkė žygeivių jėgas. Todėl sugrįžęs į susitikimo vietą Gintaras Kaltenis puolė gaivintis Vavelio papėdėje esančiame fontane.
Netrukus fontanas tapo besišypsančių praeivių traukos vieta: vandenyje su visais drabužiais gaivinosi G.Kaltenis, Antanas Narmontas, Gerda Janeliūnaitė ir Giedrius Klimkevičius.
Sugrįžę į stovyklą išgirdome nemalonią žinią – į Vavelio rūmus Alšis nebus įleistas. „Tiek valstybinių sienų kirto, todėl reikės Alšį paleisti – gal ir į rūmus prasmuks“, – vakare kirsdami virėjo Sauliaus Skruibio išvirtą košę šypsojosi žygeiviai.
Vakaras užsibaigė linksma nata – pievoje surengėme žirgų lenktynes. Dėl greičiausiojo titulo varžėsi A.Narmontas, G.Klimkevičius, Jonas Plūčas ir G.Janeliūnaitė. Vyriškiams visose rungtyse nosį nušluostė G.Janeliūnaitė su žirgu Kredu.
Eidami miegoti dar kartą įsitikinome, kokia palanki mums visame žygyje buvo fortūna: antrą vakarą kažkur visiškai greta griaudė perkūnas, padangė švytėjo nuo žaibų, o mums ant galvos vėl neiškrito nė lašas.
***
Iš istorijos šaltinių: Prošovicės
Mažosios Lenkijos vaivadijai priklausančiame mieste dabar gyvena apie 6,5 tūkst. gyventojų. Dešiniajame Šreniavos upės krante esančių Prošovicių pavadinimas kildinamas nuo viduramžių lenkų riterio Proškomiro vardo.
Vos 24 km nuo Krokuvos nutolęs miestas – sena karališkoji valda. Ši gyvenvietė pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėta XIII a. pradžioje.
Prošovicės ėmė klestėti, kai 1358 m. gavo privilegijų iš Kazimiero Didžiojo. Valdovai stengėsi stiprinti karališkąjį kelią iš Krokuvos į Lietuvą, todėl Prošovicėse iškilo karališkieji rūmai. Juose iki tol, kol dar nebuvo Nepolomicų rezidencijos, dažnai svečiuodavosi karūnuotieji asmenys.
Dvaro poreikius tenkino mieste besikuriantys amatininkai. Prošovicių aukso amžiumi laikoma XV–XVII a. pradžia. Dėl gautų prekybinių privilegijų ir lengvatų cechams mieste vis daugėjo gyventojų, buvo kuriamos naujos parduotuvės, karčemos, alaus daryklos ir malūnai.
Pirmoje XVII a. pusėje Prošovicėse buvo rengiama dvylika prekymečių per metus, o kas šeštadienį – turgūs. Mieste buvo įkurta parapinė mokykla, jos absolventai vėliau aukštojo mokslo siekdavo Krokuvos akademijoje.
Iki šių dienų išliko į miesto peizažą įsiliejusi 1454 m. Kazimiero Jogailaičio įkurta trečioji vietovėje Šv.Jono krikštytojo bažnyčia. Ji laikoma vienu įspūdingiausių Lenkijoje išlikusių gotikinių statinių.
Nuo XIV a. pab. mieste būdavo rengiami žemės, o vėliau – valdovų teismai. XV a. pab. miesto bažnyčioje vykdavo Krokuvos vaivadijos seimeliai. Per vieną 1595 m. seimą netgi buvo pralietas kraujas.
Iš Prošovicių kilo dvaro juokdario sinonimu tapusi persona – Žygimanto Senojo juokdarys Stanislovas Stančikas. Pastarojo legenda susiformavo jo gyvenamuoju laikotarpiu dar XVI a.
* * *
Barbora Radvilaitė šį miestą pirmąkart aplankė 1549 m. vasarį, kai važiavo iš Naujojo Korčyno. Su ja kartu buvo iš Piotrkovo seimo nugalėtoju sugrįžęs Žygimantas Augustas.
Susirinko labai gausi palyda, turėjusi lydėti karališką porą į Krokuvą. Pagal 1549 m. vasario 17 d. dvariškio Stanislovo Penionžeko ir kitų amžininkų korespondenciją, palydoje buvo Krokuvos vyskupas ir Krokuvos kaštelionas, Kulmo vyskupas ir Bielsko vaivada, Kališo, Sandomiro bei Višlicos kaštelionai ir Sieradžiaus vaivada, taip pat nemažas būrys dvariškių.
Barbora Radvilaitė su Žygimantu Augustu ir palyda Prošovicių dvare praleido naktį, o kitą rytą iškeliavo į Krokuvą.
Palyda buvo surikiuota hierarchiškai: priekyje ėjo tarnai, už jų – valdovų dvariškiai, po to – karalius su ponais, už jo – sargybinių saugoma karalienė su poniomis, ir galiausiai – karaliaus stovykla.
* * *
1551 m. gegužės 25 d. iš Krokuvos išvykusi Barboros Radvilaitės laidotuvių procesija tą pačią dieną pasiekė Prošovices.
Anot įvykių liudininko dvariškio Kšyštofo Stempovskio, valdovas griežtai apsisprendė lydėti mirusios žmonos palaikus į Lietuvą: „...nuo to niekas negalėjo jo atkalbėti; o vyksta su didžiulėmis iškilmėmis ir didžiuliais ritualais, ir didžiule beveik kelių tūkstančių palyda. O kuriuose miestuose ar kaimuose bažnyčia yra, tada pats eina pėsčiomis prieš kūną ir su kūnu paliepia sustoti ir visas ceremonijas liepia atlikti, o pats jų išklauso.“.
Pirmoji laidotuvių kelyje buvo Prošovicių bažnyčia, kur, kaip minėjo amžininkas, atliktas visas gedulingas ritualas.
Gedulingos palydos būta išties įspūdingos. Tai liudija pirkiniai Prošovicėse: įsigyta 16 jaučių, 7 karvės, 17 veršiukų, 27 ėriukai, 260 vištų, 32 gaidžiai, 60 žąsų, 5 paltys lašinių, 51 achtelis (pusė Krokuvos statinės) alaus, 450 korčiai avižų.
Vėliau sustojant buvo perkama šiek tiek mažiau, nes mažėjo ir palyda – pasitraukdavo vienas ar kitas senatorius su tarnais.
* * *
Karališkasis Prošovicių dvaras buvo gerai pažįstamas Žygimantui Augustui. Jis dar būdamas vaikas su tėvais porą kartų čia viešėjo, kai karališkoji šeima vyko į Lietuvą. Užfiksuota, kad jaunasis karalaitis čia lankėsi 1535 m. spalį ir 1540 m. balandį.
Vėlesnių valdovo viešnagių šiame dvare neužfiksuota. Galbūt prie to prisidėjo ir vienas ne itin valdovui malonus įvykis.
1562 m. pavasarį Prošovicėse susirinkusi Lenkijos bajorija skundėsi valdovui, kad šis pernelyg užsibuvo Lietuvoje ir neva nebesirūpina Lenkijos reikalais.