18 kilomerų nuo Bodrumo nutolęs Jalikavako miestelis yra dar vienas turistų mėgiamas kampelis Turkijoje. Tačiau šįkart atsibeldėme ne dėl mėlyna vėliava paženklintų paplūdimių ar šurmuliuojančio miestelio centro, kuris labiausiai dūgzti pradeda turgaus dieną – ketvirtadienį.
Lankytis Turkijoje ir neišbandyti pirčių procedūrų – tiesiog neleistina. Tačiau nepulkite į pirmą pasitaikiusį hamamą: viešbutyje jis gali būti tiesiog pirtis be putų masažą darančių pirtininkų, viešos pirtys jautresnius turistus gali išgąsdinti sanitarijos klausimais, mat čia vietiniai ateina ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiprausti poros ar kelių savaičių nešvarumų.
Hamamas - kitas pasaulis, kuriame laikas sustoja
Mano kelionė į turkišką pirtį, kurios tradicijos siekia Osmanų imperijos laikus, prasideda įdienojus. Girdėjau patarimų hamame apsilankyti kelionės pradžioje, mat vėliau atostogų įdegį nušveis kūną atšviežinti žadantys pirtininkai. Kiek tame tiesos – nežinau.
Išklausiusi instrukcijų, kokios procedūros, kiek jos truks ir kokiu eiliškumu bus atliekamos, drauge su grupe esu palydima į persirengimo kambarius, o jau tada – pirmoji patalpa su šildomo marmuro gultu centre. Čia praleisime 20 minučių.
Naudojuosi pasitikusio pirtininko patarimu atsigulti ant marmurinio akmens. Anot jo, šiluma labai gerai inkstams, nugaros raumenims. Jausmas malonus, o ir vaizdas į aukštai patalpą gaubiantį skliautinį stogą su mažomis ventiliacijos angomis – žavi.
Karšta. Ant pasieniuose įtaisytų suolų susėdę žmonės raštuotas kepures primenančiais variniais indais pilasi vandenį. Taip gulinėdami ir nuolat pilstydamiesi praleidžiame beveik pusvalandį ir tuomet esame palydimi į džakuzi baseinėlį.
Vanduo šaltas. Pradedu kalenti dantimis, tačiau esu nusiteikusi pagal paliepimą čia išsėdėti 5 minutes. Kitiems taip pat šalta, todėl laikrodžiui sutiksėjus daugių daugiausia porą minučių, iš baseino pakyla pirmieji šilumos mėgėjai. Su jais išgaruoja ir mano pasiryžimas išsėdėti šaltame vandenyje, taigi šoku lauk.
Vadas
Sugužame į kitą pirties patalpą su didžiuliu marmuriniu gultu centre. Vienas po kito sueina klubus languotos drobės audiniais apsisiautę pirtininkai. Prabėgę akimis jie įvertina poilsiautojus, keliems išdalina šiurkštaus audinio kempines ir pradeda darbuotis.
Žiūrinėdama ant rankų turimas spalvotas juosteles – raudonas, oranžines, žalias - pradedu svarstyti, kokia tvarka pirtininkai renkasi šveičiamus žmones. Kol jie šypsenas spaudžiančius poilsiautojus įnirtingai trina nuo galvos iki kojų pirštelių, į hamamą įžengia augalotas vyras. Čia mano pasvarstymai nutrūksta ir visas dėmesys koncentruojasi ties juo. Poza, žingsnis, greitai patalpą ir darbuotojus apibėgantis žvilgsnis rėkte rėkia - jis vadas. Todėl jį taip ir vadinsiu.
Be darbo besisukiojantiems pirtininkams jis sukomanduoja, prie kurų poilsiautojų prišokti ir mirktelėjęs pro petį, valiūkiškai mums šnipštelėti: “Vietoj galvų – puodynės.”
Taip pat pasitikinčiai kaip ir atėjo, jis palieka hamamą. Jaučiu, kad mano žandikaulis atsivėręs iš nuostabos ir lūpas sučiaupiu tik išgirdusi pliaukštelėjimą bei po jo sekantį duslų vaitojimą. Pasieniais nuvilnija kikenimas.
Mėlynu audeklu klubus prisidengęs masažuotojas - žvėris
Pasuku galvą ir negaliu patikėti tuo, ką matau. Mėlyną klubų skarą rišantis pirtininkas minko ant pilvo tysantį vyriškį, kurio tik galva kyšo iš muilo putų. Veidas su dailia barzda nerodo jokių emocijų, o įgudusios rankos tvirtai atlieka savo darbą. Masažuojamo vyriškio aimanos pirtininkui nedaro jokio poveikio. Jis plaštaka pliaukšteli per pilvą ir vyras susiriečia. Aplinkinių kikenimas palydi kitą pirtininko judesį, kuomet sučiupęs už sprando jis lengvai apsuka vyriškį ir paguldo jį ant pilvo. Masažas tęsiamas.
Pamankštinami klubų sąnariai, akivaizdžiai apčiuopiama skausminga sprando vieta, o ką jau kalbėti apie nugaros apačią. Vyro kojos išsitempia it stygos ir mataruojasi kiek pakilusios nuo marmurinio gulto. Kartas nuo karto masažuotojo judesius palydi vyro duslus klyksmas ir perkreiptas veidas.
Putų masažas baigtas, vyras nupraustas ir palydėtas į kitą patalpą, kur įsuptas į rankšluostį. Tuomet pirtininkas su mėlynuoju raiščiu išsirenka kokių dešimties metų berniuką ir pasivedėjęs prie marmurinio akmens, pasiguldo masažui. Kas sukasi stebinčiųjų galvose, galima nuspėti iš visuotinio - “Oi!”
Suėmęs vaiko žandą, pirtininkas smagia mirkteli - “Laikykis!”, o gal jis turi galvoje: “Viskas bus gerai.”
Vadas grįžta
Į hamamą vėl įžengia Vadas. Dar kartą įvertinęs padėtį, jis pasuka manęs link. Pasimuistau ir išspaudžiu šypseną. Iš mano rankos jis paima anksčiau įduotą kempinę ir imasi darbo. Švelniu patrinimu to nepavadinsi, tačiau numanau, kad negyvo epitelio sluoksnio kitaip nepašalinsi.
Kai atėjo putų pasažo eilė, mėlynąją prijuostę rišančio pirtininko jau nebebuvo. Tačiau pakliuvau, mano vertinimu, į taip pat patyrusio masažuotojo rankas. Po visko apsupęs rankšluosčiu jis palydėjo į laukiamąjį, kur visi gaivinosi šviežiai spaustomis apelsinų sultimis.
Lietuviška meilė
Hamamo vadas, kaip įprasta, paklausė, iš kur aš. Išgirdęs atsakymą, kad iš Lietuvos, pasipasakojo, jog pats buvo vedęs lietuvę, su ja susilaukė trijų vaikų. Tačiau mėlynaakė geltonkasė susidėjo su čečėnu ir pabėgo. Su šiais žodžiais Vado veide pasirodė pykčio užuominos, sumišusios su skausmu ir pagieža.
Aš dar išspaudžiu šypseną, kad jis greičiausiai nelabai mėgsta lietuvių. Vadas atkerta: “Ne, ne”, ir nueina. Greitai nueina. Taip eina susierzinę žmonės.
Šalia sėdinčiai moteriai pašnibždu, kad, laimei, jis tik dabar sužinojo, jog aš iš Lietuvos. Tačiau vėliau, kai su būreliu tipenu viso kūno su aliejais masažo, sušmėžuoja Vadas. Plačia šypsena veide jis apkabina mane ir iškeltu nykščiu rodo, kad viskas gerai.
Taip, dirbant aptarnavimo sferoje, tenka šypsotis ir laidyti juokelius, o ne demonstruoti skaudžius išgyvenimus. Kita vertus, reikia nepamiršti ypač turistams naudingos informacijos, kad turkai – tikri pasakų būrėjai ir didžioji dalis jų plepalų tėra pramanai.