„Rode viskas kitaip. Jaučiausi kaip kitame pasaulyje. Žydresnis už žydrą jūros vanduo, gaivesnis už ryto rasą oras, o dangus ten atrodo visai kitoks, ne toks pilkas, ne toks niūrus. Debesys, sugeriantys tik geras nuotaikas ir emocijas, leidžia visą karštą dieną džiaugtis saule ir gaiviu vėjeliu.
Nemoku apsakyti, kaip gera būti ten, kur žmonės vienas kitam nuolat šypsosi, džiaugiasi, garsiai juokiasi, smagiai šnekučiuojasi, po daug kartų sveikinasi ir visus vadina savo draugais. Aplankiau garsųjį Drugelių slėnį, ėjau laimės tuneliu, kojomis jaučiau šaltą šaltinio vandenį, kuris ramino einant visiškoje tamsoje. Ir aš tikrai grįžau laimingesnė. Aplankiau miestelį, kurio visas gyvenimas verda didžiulėje, išgriuvusioje pilyje. Kitam atrodytų, griuvėsiai kaip griuvėsiai, bet man jie buvo tokie ypatingi! Su malonumu lipau, šokau, leidausi ir kilau į išgriuvusias tvirtoves, liečiau „akmenį“ ir jaučiau ten buvusių žmonių energiją, kurios dalelę palikau ir pati“, – pasakojo atlikėja.
„Kaip gali būti kitaip, kai vaikštai akmenuotais paplūdimiais, kelio kraštais, nuo kurių skardžių atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą, į krantą, į dangų. Atrodė, galėjau iškelti rankas ir kristi žemyn, kol būčiau pakilusi kaip paukštis“.