Didžiausi jos intakai – Skriaudžius, Upytė, Berlė, Ūgė, Vabala ir Juodupė. Tatulos vanduo visuomet yra stingdančiai šaltas dėl čia esančių dvigubų vagų – antžeminės ir požeminės. Taip pat upės slėnyje gausu sudėtingos konfigūracijos įgriuvų, o kraštovaizdis įdomus Šiaurės Lietuvos upėms būdinga augmenija, Smardonės upeliu ir gydomuoju šaltiniu. Šio slėnio plotis vyrauja 0,3–0,5 km intervale, o čia esanti aukštupio vaga sureguliuota taip, kad vasarą išdžiūtų.
Tatulos žemupio šlaitai labai versmėti, o anuomet šios vagos 3 km ruožas įėjo į Kirdonių–Tatulos geologinį draustinį. Nuo 1992 m., kai buvo įsteigtas Biržų regioninis parkas, upė ties Daudžgirių kaimu įsilieja į jo sudėtį. Šioje vietoje prasideda Tatulos kraštovaizdžio draustinis, nusidriekiantis iki pat Ąžuolpamūšės piliakalnio.