Pardavėjas pasilenkia prie šortais bei trumparankoviais marškinėliais vilkinčio vyriškio ir sušnabžda: „Gal norite pažiūrėti, kaip jūsų žmona atrodo su lapės kailiniais?“
Jis nerangiai pakyla nuo pagalvėmis apkrautos sofos ir nužingsniuoja prie priešais veidrodį besisukiojančios ilgakojės. „Gražu, gražu. Paimsim“, - kiek atsainiai rusiškai tarsteli vyriškis.
VIP
Ypatingiems pirkėjams skirta salė įrengta antrame odos gaminių centro aukšte. Pakilus įvijais laiptais iš pagrindinės parduotuvės salės, kur knibžda pirkėjų, pardavėjai siūlo įvairiausius švarkelius, žada persiūti sagas, pasiaurinti pečius - kiek užima kvapą.
Už aukso spalva apvestų spintos durų prikabinta kailinių: audinės, šinšilos, lapės nudirta oda įgavusi švarkelių, liemenių, ilgų paltų pavidalus. Šviesa krenta per krištolinį šviestuvų pakabutį ir atsimuša į ant stalo kraunamus jau pamatuotus drabužius. Lūpas papūtusi rusaitė renkasi žiemos sezono puošmeną.
Kaubojus kailinių pardavėjas
Į „Mačetės“ aktorių Danny Trejo panašus, tik randais neišvagotas odos centro vadybininkas pro ūsą šypteli, kad kalbant apie turkišką odą svarbūs du dalykai: geografija ir religija. Kalnuotos Turkijos vietovės sutvirtina avių odą, o musulmonai gyvulius pirmiausia skerdžia dėl mėsos, bet taip pat moka išdirbti odą.
„Kalnuose gyvenančių gyvulių oda labai gera, nes ji stipri. Turkų odadirbiai yra labai aukštos kvalifikacijos. Šis verslas reikalauja meistrystės - net pagaminti paprastą švarką reikia įgūdžių“, - kalbėdamas vadybininkas Bulentas Emre vedasi į salės gilumą ir iš spintos traukia neįmantrų, klasikinį švarką su trimis sagomis. „Tačiau galima rinktis ir įdomesnio dizaino drabužį. Štai rankų darbo striukė, kuri pagaminta iš perpintų juostelių.“
B.Emre užtikrintai žeria žodžius, kad dešimt metų odos verslas Turkijoje stabiliai kyla. Rusijos piliečiams panaikinus vizas, vis dažniau jie atvažiuoja pailsėti Turkijos kurortuose ir nusipirkti odos gaminių.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš dvidešimt metų, odos išdirbimas žymiai pagerėjo. Taigi dabar gaminame aukštos kokybės odinius baldus, rankines, avalynę, švarkus. Galiu pasakyti, kad šio verslo ateitis labai šviesi“, - linksi charizmatiškas B.Emre.
Jis tikina, kad turkai odos gaminių rinkoje jau aplenkė italus. Vyras pasakoja, kad kiekvienų metų sausį Stambule vyksta didžiulė odos mugė ir į ją atvažiavę italai perka turkišką odą, tačiau vėliau ant jos deda etiketę „Pagaminta Italijoje“.
90 proc. odinių dirbinių gaminami iš avies odos. Suprantama, kad kiaulės odos, pagamintos Turkijoje, vargiai rasite, mat kraštas islamiškas.
Marmaryje turkiškos odos ir turkiško dizaino gaminiai, priklausomai nuo dizaino, odos išdirbimo, naudojamų technologijų, kiek skirtingų odų derinama, kainuoja nuo 150 iki 650 eurų.