Šioje vietoje, iš kurios atsiveria puiki ežerų krašto panorama, nuo 1955-ųjų stovėjo skulptūra Marytei Melnikaitei, per karą vokiečių sušaudytai 20-metei zarasiškei, sovietinės propagandos paverstai didvyre partizane. Jos vardu pavadintame skverelyje buvo palaidota ir pati M.Melnikaitė. Tačiau prieš 15-ka metų jos palaikai buvo perlaidoti kapinėse, o paminklas išvežtas į Grūto parką.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Zarasų meras Arnoldas Abramavičius, buvo daug diskusijų, ką šioje vaizdingoje vietoje zarasiškiai norėtų matyti. Paskelbus skvero sutvarkymo idėjų kūrybinį konkursą, originaliausias pasirodė architekto Šarūno Kiaunės pasiūlymas įrengti pasivaikščiojimo taką, kurio dalis kybotų aukštai virš ežero pakrantės.
Apžvalgos ratu pavadintam statiniui suprojektuoti ir pastatyti, skvero aplinkai sutvarkyti (buvo praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti suoliukai, šviestuvai ) išleista apie 2 milijonus litų, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Maždaug dar tiek pat kainavo Zaraso ežero pakrantėje įrengti 1,5 kilometro pėsčiųjų ir dviratininkų taką, vadinamąją promenadą. Iki tol tik šabakštynais apžėlusioje pakrantėje ne tik nutiestas pasivaikščiojimo takas, tačiau įrengtos poilsio vietos ir net scena ant vandens, vaikų žaidimų aikštelė pakrantėje. Sezono metu turistai iš čia pat esančio nuomos punkto galės išsinuomoti šio projekto lėšomis įsigytų vandens dviračių, valčių, mini jachtų, paplaukioti katamaranu.
Zarasų meras A.Abramavičius pasidžiaugė, kad ką tik pastatytas apžvalgos ratas tapo vykusia paežerio promenados tąsa. Vis dėl to užmigti ant laurų rajono vadovas neketina. Jau ateinantį pavasarį bus pradėtas įgyvendinti dar vienas projektas, gavęs finansavimą iš ES – dviejų paplūdimių Zarasuose įrengimas.
A.Abramavičius tikisi, kad apžvalgos ratas sudomins ne tik lietuvius, bet privers stabtelėti ir pro šalį keliu Daugpilis-Kaunas važiuojančius latvius. Kadangi Daugpilis vos už 20 kilometrų nuo Zarasų, broliukai latviai mielai atvažiuoja į šį ežerų kraštą pailsėti.
Plastišką ir iš pažiūros trapią apžvalgos rato konstrukciją jau pirmosiomis dienomis po atidarymo išbandė šimtai smalsuolių. Ir portalui lrytas.lt čia lankantis, žmonės vis ėjo jo apžiūrėti – pradedant studentų turkų porele ir baigiant jauna zarasiškių šeima su kūdikiu nešynėje.
Anykščiuose – ambicingi planai
Tuo tarpu kitame Aukštaitijos rajone – Anykščiuose, tikimasi įgyvendinti dar ambicingesnį projektą – įrengti pirmąjį Rytų Europoje medžių lajos taką.
Pasak Anykščių regioninio parko direktoriaus Kęstučio Šerepkos, tokių takų, įrengtų virš miško, iki šiol Rytų Europos šalyse nėra, tačiau jie ne naujiena Vokietijoje, Austrijoje. Tokių takų yra nacionaliniuose parkuose, saugomose teritorijose.
K.Šerepkos nuomone, atvažiavusiems į Anykščių šilelį turistams mažoka viena apžiūrėti Puntuko akmenį, jiems būtina pasiūlyti daugiau pramogų. Takas virš medžių viršūnių leistų žmonėms susipažinti su mišku, apžvelgti apylinkes, atkreiptų jų dėmesį į Anykščių šilelį. Kadangi šioje vietoje stūkso miškininkams nebereikalingas priešgaisrinio stebėjimo bokštas, įrengiant taką planuojama ir jį panaudoti, turistai galės įkopę į bokštą dar iš aukščiau pasižvalgyti.
Be apžvalgos tako, bus įrengti ir informaciniai stendai, kuriuose bus pateikta informacija apie Anykščių šilelio augmeniją ir gyvūniją, jo istoriją.
Planuojama, kad apžvalgos tako virš medžių projekto įgyvendinimas kainuos apie 5 milijonus litų, didžiąją dalį šios sumos turėtų skirti Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Tiesa, ir pati Anykščių rajono savivaldybė jau išleido apie 60 tūkstančių litų. Dalis šios sumos skirta rajono detaliojo plano pakeitimams, likę – savivaldybės užsakymu Lietuvos architektų sąjungos surengtam kūrybiniam konkursui. Iš konkursui pateiktų architektų idėjų tikimasi išsirinkti ir įgyvendinti geriausią medžių lajų tako projektą.
Projektą kritikuoja
Tačiau rajono valdžios planai Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje netoli Puntuko akmens įrengti virš medžių iškilusį apžvalgos taką sulaukė kritikos.
Viena iš šio projekto kritikių – rajono tarybos narė Aldona Daugilytė. Jos teigimu, Anykščių šilelis, Puntuko akmuo turi savo aurą, savo trauką ir prie jo neturėtų būti pristatyta kokių nors pramogų objektų. Prieš medžių lajos taką ji nėra nusistačiusi, tačiau jam esą turėtų būti ieškoma kitos vietos.
Pasak A.Daugilytės, jau sovietmečiu buvo planuojama prie Puntuko pastatyti restoraną, įrengti atrakcionų, tačiau anykštėnai sugebėjo šiems planams pasipriešinti ir tie sumanymai nebuvo įgyvendinti.
„Tai sakralinė vieta. Kasmet, lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties naktį, mes renkamės prie Puntuko ir prisimename jų skrydį. Tai turėtų būti rimties, o ne linksmybių vieta“, – įsitikinusi pedagogė ir politikė A.Daugilytė.
Moteris sako vien per porą valandų pririnkusi apie 50 anykštėnų, prieštaraujančių minėto apžvalgos tako Anykščių šilelyje statybai, parašų. Neigiamą nuomonę dėl šio projekto pareiškė ir Pasaulio anykštėnų bendrija, vienijanti po visą pasaulį išsibarsčiusius Anykščiuose gimusius šviesuolius.
A.Daugilytei pritaria ir Anykščių miškų ūrėdas Sigitas Kinderis. Miškų žinovas baiminasi, kad įrengiant medžių lajos taką, bus padaryta didelė žala gamtai. Esą, jei tokią idėją bandytų įgyvendinti privatus asmuo, o ne valstybinės institucijos, jam niekas taip elgtis draustinyje neleistų.
„Vis tik pasirinkta vieta – kraštovaizdžio draustinis, o čia iškils kažkoks svetimkūnis, metalinių konstrukcijų objektas. Miškas tose vietose pakankamai tankus, vadinasi reiks su kirviu pasidarbuoti“, – projekto entuziastų pažadais, jog gamtai bus padaryta minimali žala, abejojo S.Kinderis. Jis siūlo medžių lajų taką įrengti kitoje vietoje. Pavyzdžiui, prie „Laimės žiburio“ –Liudiškių piliakalnio, kur palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas.
Piktinasi daugeliu projektų
Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus nestebina, kad atsirado nepatenkintų planais Puntuko kaimynystėje įrengti medžių lajos taką. Esą, su tokiu pat nepagrįstu pasipriešinimu tenka susidurti rajone įgyvendinant bet kurį didesnį projektą.
Pavyzdžiui, prieštaraujančių buvo ir tuomet, kai Anykščiuose, ant Kalitos kalno buvo sumanyta įrengti vasaros rogučių trasą. Tačiau praėjusiais metais pradėjusi veikti trasa dabar yra viena populiariausių ir turistų mėgiama pramoga. Iš rajono savivaldybės biudžeto jos įrengimui buvo skirtas beveik 1 milijonas litų, tačiau planuojama, kad jau per 3 veiklos metus šios investicijos visiškai atsipirks.
Panašaus anykštėnų nepasitenkinimo S.Obelevičius sako sulaukęs ir tuomet, kai Anykščiuose taip pat ES pinigais buvo pradėtas tvarkytas kairysis Šventosios upės krantas. Tačiau netrukus suprato ir priežastį. Pradėjus darbus paaiškėjo, kad kai kurie vietos gyventojai slapta buvo į upę iš savo sklypų nuvedę kanalizacijos vamzdynus ir leido ten savo fekalijas, kiti iš savo išdailintų sklypų nešdavo į brūzgynus paupyje visokias šiukšles.
S.Obelevičius tikisi, kad nepasitenkinimas dėl paupio tvarkymo baigsis, kai žmonės pamatys palei Šventąją įrengtą ir apšviestą pėsčiųjų bei dviratininkų taką, maudyklas, baidarių prieplauką.
Mero nuomone, ir unikalus takas virš medžių prie Puntuko akmens atneš daugiau naudos, nei žalos. Buvęs biologijos mokytojas, aistringas augalų mylėtojas S.Obelevičius įsitikinęs, kad toks takas – ekologinis objektas. Esą, žymiai didesnė žala gamtai būna padaroma, tiesiant keliukus ar takelius ant žemės: ardoma miško paklotė, nukenčia augalija.