Pakeliui dar aplankome Aukštadvario piliakalnį. Pereiname Verknę toje vietoje, kur seniau stovėjo vandens malūnas. Dabar čia virš upelio tiltas-medinė aikštelė su suoliukais. Deja, vietiniai jau pasidarbavę. Viena šiukšlių dėžė guli sulaužyta ir numesta į vandenį. Aplink mėtosi šiukšlės.
Pats piliakalnis gražus, ant Babruko ežero kranto. Gražus takas, gražūs suoliukai ir stendas su informacija. Atrodo, ko daugiau gali reikti? Atsakymas paprastas – tvarkos.
Šiukšlininkai
Iš šiukšlių sudėties panašu, kad tai vietinių pamėgta pasilinksminimo vieta. Tokių, kurie prieš kitus puikuojasi savo bukumu. Šalia pastatytas šiukšlių konteineris, tačiau buteliai, skardinės ir traškučių pakeliai tiesiog apjuosę kalną. Toks elgesys nesuvokiamas. Tai tas pats, kas pridirbti į savo lovą tingint nueiti į tualetą.
Šiukšles surenkame. Panašu, kad tokių kaip mes nedaug. Kai kurios šiukšlės jau senokai guli nerūpėdamos nei parko, nei seniūnijos darbuotojams.
Dar viena pastaba parko darbuotojams – būtina įrengti laiptus į piliakalnį. Dabartinis šlaito trypimas skatina jo žemių slinkimą ir eroziją. Taip yra stipriai žalojamas kultūrinis sluoksnis.
Toks piktas ir priekabus turbūt esu dėl to, kad dar nevalgęs. Miestelyje matyta kavinė, šalia regioninio parko direkcijos neveikia. Uždaras vakaras – gedulingi pietūs.
Maisto paieškos
Kita surasta kavinė veikia keistoku laiku – nuo 9 ryto iki 15 val. popiet. Čia galima nusipirkti Alytaus alaus ir gal dar ko nors, tačiau taip ir nesužinom to, nes jau gerokai po 15 val. Paskutinis šansas, kurį pasufleruoja vietiniai, – kavinė, kuri yra koks kilometras už miestelio Vilniaus link, šalia Navos tvenkinio. Tai beveik visas kompleksas su stovėjimo aikštele, persirengimo kabinomis ir kitais privalumais. Tikrai nėra blogai. Tereikia žinoti. Valgio paieška mums užtruko gerą pusvalandį. Sakyčiau, ne pats blogiausias variantas, bet pasitempti yra kur.
Po sočių pietų ir nedidelio poilsio traukiame link lankytojų informacijos centre direktoriaus išgirto Mošos piliakalnio ir pilkapyno. Labai graži rodyklė šalia kelio neleidžia abejoti, kur pasukti.
Atkeliame pakelės tvoros, skirtos apsaugoti vairuotojus nuo žvėrių, vartus ir menku miško keliuku važiuojame porą kilometrų. Atvažiuojame į miško pievą, kurioje stovi informatyvus stendas apie Mošos archeologinį kompleksą. Viskas turėtų būti labai gražu, tačiau vienas esminis klausimas – o kur tas pilkapynas ir piliakalnis? Aplink nieko panašaus nematyti.
***
Dėmesio - konkursas! Siųskite savo nuotraukas iš kelionių po Lietuvą ir laimėkite enciklopediją PAJUSK LIETUVĄ bei kvietimus į Druskininkų vandens parką. Nuotraukų laukiame adresu konkursai@lrytas.lt. O konkurso nuotraukų galeriją rasite ir už geriausias fotografijas galėte balsuoti lrytas.lt puslapyje tinkle „Facebook“.