Raudonųjų žibintų kvartalų damos, kavinėse pardavinėjami kvaišalai. Ar Amsterdamo žavesys - tai tik laisvė nusikalsti? Ar galima šio išskirtinio miesto dvasią bei kultūrą tapatinti tik su prostitutėmis ir narkotikais? Neįprastas interviu „Skype“ su laisvu ir kūrybingu žmogumi apie laisvės miesto laisvę.
- Ar lankėtės Raudonųjų žibintų kvartale? Kokiomis aplinkybėmis?
- Kartą teko. Kaip smalsumo vedamas turistas ėjau. Aišku, tomis paslaugomis aš nesinaudojau. Buvo įdomu bent katrą pamatyti tą kvartalą, nes apie tai daug kalbama.
- Ir kokį įspūdį paliko?
- Nepasakyčiau, kad labai įspūdinga. Tai yra didelis kvartalas, pačiame Amsterdamo miesto centre, šalia geležinkelio stoties. Ten daug neslepiamos erotikos, skirtos turistams.
- Ar matėte prostitučių klientus? Kokie jie? Drovūs kaip lietuviai, ar įžūliai atviri kaip ispanai?
- Reiktų skirti Raudonųjų žibintų kvartalą dieną ir naktį. Dieną ten daugiausia lankosi turistai. Gali pamatyti, kaip jauni vaikinai iš Ispanijos susižavėję juokiasi iš vitrinoje besirangančios pusnuogės šokėjos. O naktį, ten verda gyvenimas, kuris yra pavojingas. Šlaistosi daug girtų žmonių, kurie kartais būna nusiteikę agresyviai. Naktį ten gali sutikti narkotikų prekeivių ir kitų panašių tipų. Aišku, ten budi policijos pareigūnai, tačiau naktį kvartale lankytis nėra labai saugu.
- Prakalbote apie prekeivius narkotikais. Ar Amsterdame jie yra tokie pat „blogi ir pavojingi“ vaikinai, kaip Lietuvoje? Amsterdame jiems nereikia slėptis ir gintis?
- Kad aš nežinau, kokie yra narkotikų prekeiviai Lietuvoje. Tad ir lyginti man yra sunku. Kartą esu susidūręs su prekeiviu Londone. Jis priėjo prie manęs gatvėje ir šnibždėdamas siūlė kažko įsigyti. Šiaip Amsterdame kanapių gaminiais yra prekiaujama tik specialiose kavinėse „Coffeeshop“. Gatvėse, matyt, vyksta prekyba sintetiniais narkotikais, kurie Amsterdame taip pat yra uždrausti.
- O ar teko pačiam bandyti kokių narkotikų?
- Mano mama labai supyks, jei sužinos, kad kartą esu bandęs žolytės. Tai nutiko Londone. Man pasiūlė, o aš pabandžiau. Subrendusiam žmogui to vieno karto ir užteko. Galbūt būtų visai kitaip, jeigu aš būčiau paauglys.
- Daugelis Amsterdamą pirmiausia sieja su legaliais narkotikais ir prostitutėmis. O patiems gyventojams tai yra svarbu?
- Man atrodo kvaila tapatinti Amsterdamą tik su legaliais narkotikais ir prostitutėmis. Matyt, tai siejama tik todėl, kad kitur tai uždrausta. Bet visi tie žolę pardavinėjantys kofišopai, visų pirma, yra skirti turistams. Nemanau, kad labai svarbu patiems miesto gyventojams.
Man teko girdėti tokią Amsterdamo politikų diskusiją, kad Raudonųjų žibintų kvartalą reiktų iškelti iš miesto centro. Tai rodo, kad amsterdamiečiai nebenori būti tapatinami tik su tomis pramogomis. Čia yra daug daugiau įdomių, gražių dalykų, kurie dėl Amsterdamo įvaizdžio būna nepelnytai pamiršti.
Pamenu, kai pirmą kartą čia atvykau, didžiausią įspūdį man paliko langai be užuolaidų. Amsterdame nėra užuolaidų. Taip Nyderlandų karalienė pakvietė piliečius atsiverti visam pasauliui. Tai yra išties neįprastas ir išskirtinis reiškinys.
- Lietuvoje ir kitose Europos šalyse prostitucija bei narkotikai yra uždrausti. Mūsų visuomenė šiuos dalykus suvokia kaip nusikaltimą. Kaip užribį. O matant Amsterdame šiuos dalykus, nėra jausmo, kad prieš akis vyksta nusikaltimas?
- Ne. Viskas atrodo natūralu. Be to, nėra taip, kad gatvėse žmonės masiškai rūkytų žolę. Kaip jau sakiau, tai labiau turistų pramogos. Jie to ir atvyksta į Amsterdamą.
- Tad kokia yra Amsterdamo laisvė? Laisvė nusikalsti? Laisvė būti be kaukės? Laisvė būti kūrybišku? Laisvė pačiam pasirinkti savo laisvės formą?
- Aš manau, kad visų pirma tai yra atsakinga laisvė. Žinote, nepasiruošusiai visuomenei suteikus tokią laisvę, kokia yra Amsterdame, kiltų daug problemų. Net anarchija. Reikia būti pasiruošusiam, subrendusiam, kad galėtum elgtis laisvai. Reikia sugebėti suprasti, kad tavo laivė baigiasi ties tavo nosies galiuku.
Prisimenu vaikystėje skaitytą Williamo Goldingo knygą „Musių valdovas“. Herojai patenka į negyvenamą salą, gauna neribotą laisvę, kuri baigiasi baisiais dalykais. Amsterdamiška laisvė yra atsakinga ir brandi. Be abejo, toks gyvenimo būdas buvo kuriamas ir tobulinamas šimtmečiais.