Gamtos paveldo dalimi laikomas senolis mena XVI a. nuožmias tautiečių kovas su švedais, kurių paliaubas nuspręsta pažymėti ne įprastiniu rašytiniu būdu, o pasodinant tris taikos ąžuolus. Vienas Lietuvių kariuomenės vadas pasakė: „Iš gilių išaugs galingi ąžuolai. Kol bent vienas lapas ant jų žaliuos, nedrįskite į mūsų žemę kelti kojos“. Taip ne vieną šimtmetį saugoję šalį nuo švedų atakų medžiai pamažu ėmė nykti – du iš jų jau nudžiūvę.
Spėjama, kad nuo sutarties sudarymo tiek pati vietovė, tiek galingasis ąžuolas gavę Sandariškių vardą. Kiti pasakoja, kad šis ąžuolas galėjo augti prieš bemaž 1000 metų, o po juo buvo kūrenama šventoji ugnis. Dabar veikiamas įvairių gamtos veiksnių senolis pamažu praranda savo didybę: nemaža kamieno dalis atskilo, likusioje žiojėja ertmė, galinti sutalpinti iki trijų žmonių.
Mokslininkai teigia, kad šis medis viršijo savo gamtinę brandą, o šiuo metu esti stagnacijos būsenoje.