„Aivaras man pasipiršo Paryžiuje, atšokę vestuves vykome į šį meilės miestą kopinėti medaus. Vienerių metų vestuvių sukaktį taip pat šventėme ten. Mums abiems labai patinka prancūzų kultūra. Kaskart atvykę į Paryžių aplankome jau pamėgtas vietas, atrandame ir naujų. Ten visada norisi grįžti“, – tikino Inga.
Praėjusią vasarą visa Stumbrų šeimyna taip pat viešėjo Prancūzijoje. Tačiau šį kartą jie dienas leido ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir pietinėje Prancūzijos pakrantėje.
„Skridome lėktuvu iki Paryžiaus. Ten pabuvome penkias dienas. Išsinuomojome automobilį ir patraukėme pasigrožėti nuostabia Prancūzijos Rivjera – Viduržemio jūros pakrante. Likusį kelionės laiką važinėjome po miestelius: Kanus, Nicą, Sen Tropezą. Buvome ir Monake“, – pasakojo I.Stumbrienė.
Nors Inga su visa šeima apsistojo Nicoje, vis dėlto didžiausią įspūdį lietuviams padarė Sen Tropezas: „Sužavėjo žaisminga ir įdomi aplinka, didžiulės jachtos. Ši viduržemio jūros pakrantės dalis turi ypatingą aurą.“
I.Stumbrienė pasakojo, kad keliauti su vaikais nėra paprasta, visas dėmesys skirtas jiems, todėl apžiūrinėjant miestelius pusę dienos tekdavo tenkinti mažųjų užgaidas.
„Pirmą dienos dalį skirdavome vaikiškoms pramogoms: lankydavomės atrakcionų parkuose, plaukiodavome jūroje ar baseine. Paskui vaikams paaiškindavome, kad likęs laikas skirtas mamytei ir tėveliui – visi susėsdavome į automobilį ir važiuodavome apžiūrėti apylinkių. Estela ir Gabrielius puikiai ištvėrė kelionę automobiliu siauromis Rivjeros gatvelėmis“, – džiaugėsi Inga.
I.Stumbrienė sakė, kad apžiūrinėdami apylinkes jie spėdavo ir į parduotuves užsukti ir skanių patiekalų restoranuose paragauti. Tiesa, ne visų restoranų siūlomi valgiai Ingai patiko, kai kur teko ir nusivilti: „Būnant Prancūzijoje negali neparagauti jūros gėrybių. Kai kur jos buvo labai skaniai paruoštos, o kai kur – tiesiog negalėjome valgyti, – juokėsi Inga. – Mūsų nesužavėjo žalios jūrų gėrybės. Lietuvių skrandžiai neįpratę prie tokių gardėsių, o prancūzai turi išlavintą skonį.“
Inga sakė, kad yra klasikinio maisto gerbėja – atvykusi į svečią šalį nepuola skanauti dar neragautų patiekalų: „Maistui nesu išranki, tačiau turiu jautrų skrandį. Vyras dažniau ryžtasi tokiems eksperimentams. Tarkime, poilsiaudami Turkijoje ar Egipte niekuomet nevalgome to, ko neatpažįstame – troškinių ir mišrainių į lėkštes nesikrauname – bijome apsinuodyti.“
Nors Inga mielai dalinosi kelionės į Prancūziją prisiminimais, tačiau prasitarė, kad ne viskas klojosi kaip sviestu patepta – kuriozų keliaujant netrūko. „Tai pirmoji mūsų kelionė, kurioje kiekvieną dieną patirdavome staigmenų. Tiek visko buvo, kad net nenoriu prisiminti, o tuo labiau pasakoti. Tegul nemalonūs atsitikimai lieka paslaptyje. Su vyru juokaujame, kad šioje išvykoje blogų dalykų atsigriebėme už visas keliones kartu sudėjus. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – visi sveiki, todėl nėra ko nusiminti“, – geros nuotaikos neprarado I.Stumbrienė.
Nepaisant kelionėje patirto kartėlio, Inga ir Aivaras Prancūzijos išsižadėti neketina – kitąmet su visa šeima jie vėl planuoja ten grįžti.