O dovanų dalijimas Belgijoje, dideliam vaikų džiaugsmui, prasideda jau gruodžio pirmomis dienomis, ir, nors neturi nieko bendra su Kalėdomis, tai yra tarsi oficialus jų sezono atidarymas. Vaikus ima lankyti pirmasis iš dviejų Kalėdų Senių.
Belgija, kuriai įtakos turėjo olandų, prancūzų ir vokiečių kultūros, gruodžio 6-ąją pažymi
Šv.Nikolo (Saint Nicholas – prancūziškai; Sint Niklaas - flamandiškai) gimtadienį. Ši religinė data švenčiama Šveicarijoje, Olandijoje, Rytų Prancūzijoje bei dar 35 šalyse ir yra skirta vaikams.
Pasidabinusį katalikų vyskupams būdingais drabužiais bei mitra, nešiną vyskupo lazda ir didele knyga su gerų vaikų sąrašu Šv.Nikolą paprastai lydi nuo kaminų suodžių pajuodęs padėjėjas Pere Fouettard'as (flamandiškai – Zwarte Piet), visada pasiruošęs prilupti labiausiai išdykusius.
Gruodžio 6-ąją, per patį šventojo gimtadienį, belgų vaikai prie durų ar šalia židinio palieka batus ir pintines, pilnas morkų ar cukraus gabaliukų Šv.Nikolo arkliui, tikėdamiesi ryte rasti saldainių. Nepamirštama palikti taurės vyno bei užkandžių ir pačiam šventajam. Pagal tradiciją išdykę vaikai savo batuose teranda šieno, bet tokių vaikų paprastai nėra.
Antrą kartą Belgijos vaikai savo batus, prikimštus, morkų, šieno ir cukraus, palieka Kalėdų išvakarėse. Ir tąkart jie pasirūpina vynu bei užkandžiais, tik šį kartą – jau Kalėdų seneliui Pere Noel’iui ir jo asiliukui Guy (liet. - Amalas). Jei vaikai buvo geri, ryte po Kalėdų eglute jie randa savo batus, pilnus saldainių ir žaislų. Nors Pere Noel’is irgi apdovanoja tik gerus vaikus, bet jis gerokai skiriasi nuo Šv. Nikolo, nes vilki raudonu paltu, apsiūtu baltu kailiu, dėvi nykštuko kepurę ir yra nešinas sunkiu maišu dovanų. Jis didelio stoto ir linksmas, o Šv.Nikolas – liesas ir rimtas.
Per XVI–XVII a. Europoje vykusias reformas daugelis protestantiškųjų, o ir kitos bažnyčios dovanų kūdikėliui Jėzui teikimą pradėjo švęsti gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Kalėdos ir Šv.Nikolo gimtadienis, ko gero, šiek tiek susipynė, pastarojo vardas ilgainiui pakito į Santa Clauso, baltas arklys virto elniu, o tikroji jo gimimo data pasimiršo.
Tačiau kad ir kaip suaugusieji bando suplakti šias dvi asmenybes į vieną, Belgijos vaikai puikiai jas skiria ir džiaugiasi abiejų pamaloninami. O esminis skirtumas tas, kad pirmasis turi gilias krikščioniškas tradicijas, tuo tarpu Santa Clausas (Pere Noel'is) – komercinis naujųjų laikų produktas. Todėl flamandakalbiai belgų vaikai per šventes sulaukia ne vien vaikų globėjo
Šv.Nikolo, o prancūzakalbiai valonai – ne tik kalėdinio Pere Noel’io. Daugumą jų aplanko abu Kalėdų seniai.