Graikiškos Kalėdos: dėl ekonominės krizės per šventes linksmintojai dirbs nemokamai

Gruodžio 9-ąją Atėnuose oficialiai atidaromas šventinis Kalėdų sezonas. Syntagma aikštėje šalia Parlamento, eglutės įžiebimo ceremonijoje jo pradžią paskelbė sostinės meras George Kamini. Atėnai šiemet Šv.Kalėdas švenčia trijose pagrindinėse aikštėse, septyniolikoje rajonų ir vienuolikoje kultūros centrų. Numatyta dešimt išskirtinių renginių ciklų su septyniais šimtais artistų. Nežiūrint į pastarojo meto sunkumus ir nepriteklius, Atėnų municipalitetas pasiryžęs trisdešimčiai dienų ir naktų paversti miestą magišku, linksmu ir šventišku, o svarbiausia – vieningu.

Ekonominės krizės ir nedarbo, nuolatinių piketų ir streikų, kaip niekada prasto turistinio sezono nualinti Graikijos piliečiai negalės sau leisti tradicinių kelionių į kaimus ir priemiesčius bei įprastų ten didelių ir ilgų šeimyninių švenčių. Miestuose liks nemažai vaikų, kurie bet kuriuo atveju tikisi Kalėdų stebuklo. O jis toks – šiemet renginių organizatoriai, aktoriai, muzikantai, dainininkai, folkloriniai ansambliai dirbs nemokamai. Visi koncertai, pasirodymai, spektakliai šiais metais rengiami savanoriškų kūrybinių grupių bei individualių menininkų, kurių išradingumo ir iniciatyvos dėka Kalėdos žada būti prieinamos visiems.

Graikai juokauja, kad visi jie yra kaimiečiai. Todėl gruodžio mėnesį didmiesčiai ištuštėja, juose lieka tik užsieniečiai, imigrantai, turistai ir aptarnavimo srityje dirbantys vietiniai. Net 95 procentai graikų yra ortodoksai. Ilgą laiką šalyje dominuojanti religinė šventė buvo Velykos. Ilgainiui su jomis susilygino ir Kalėdos. Šventinis jų maratonas prasideda Šv.Nikolajaus (Agios Nikolaos, liet. – šv.Mikalojaus), laivų patrono, vardo dieną, gruodžio 6-ąją. Nikos‘as – vienas populiariausių graikiškų vardų, ir ta diena yra didelė tautinė šventė. Kalėdinis periodas baigiasi sausio 6-ąją Prisikėlimo festivaliu.

Skirtingai nuo Vakarų europiečių, graikai gyvena didelėmis šeimomis. Net Atėnuose daugiabučių gyventojų sąrašuose sunku nepastebėti kelių ar net keliolikos vienodų butų savininkų pavardžių. Ir nieko keisto, kad į priemiesčius ir kaimus per didžiąsias šventes grįžta ir susirenka į būrį dešimtimis ir net šimtais savo narius skaičiuojančios šeimos.

Dauguma vyresniųjų laikosi 40 dienų pasninko. Nedideli maldos namai dažniausiai atidaromi tik jų šventųjų minėjimo dienomis ir yra lankomi vien senučių bei vaikų, tačiau kalėdiniu laikotarpiu net mažiausios cerkvės ir koplyčios būna perpildytos.

Kone pusė Graikijos teritorijos yra kalnuota, kitos pusės gyvenimo būdą formuoja salos. Tad atskiri regionai turi ir puoselėja šiek tiek skirtingas tradicijas. Graikai didžiuojasi savo šaknimis, ir per šventes stengiasi sugrįžti net į atokiausiai esančius tėvų ir prosenelių namus. Bendra daugumai regionų – laužų deginimas; chorinis kalėdinių giesmių giedojimas, vaikštant nuo durų prie durų; kiaulių, avių ar ožkų pjovimas; Kristaus duonos (Christopsomo) su kiekvienos šeimos amato ženklu gaminimas; kunigų apsilankymas ir namų šventinimas. Be to, gruodžio 24-oji yra Christos’o vardadienis, irgi vienas populiariausių šalyje. Kiekviena šeima turi bent po kelis, ir visi jie gausiai apdovanojami.

Rytinėje Graikijos dalyje, aplink žymųjį Parnaso kalną ir Delfus, pagal tradiciją, Kalėdų vakarą visi geria vyną, alų ar graikišką degtinę (cipuro), būtinai iki dugno ir laikantis susikabinus Dionisijaus poza, kaip jaunieji per vestuves. Kalėdos kaip ir daugelis kitų šio krašto švenčių – tai tikras muzikos, šokių ir dainų maratonas. Visur skamba pilvotos balalaikos (buzouki) ir kitų etninių instrumentų garsai. Miestų ir miestelių aikštės virsta tikromis šokių aikštelėmis, kuriose tautiniais ir šventiniais drabužiais pasipuošę vietiniai po gausios vakarienės šoka syrtakį, tsamikos, zembekiko, pantozilį ir daugybę kitų tiek linksmų pramoginių, tiek vadinamų „sielos“ šokių. Kretoje labai populiarus pasaulyje gerai žinomas Zorbos šokis hasapiko.

Kadangi per Kalėdas kartais susirenka itin daug giminių, pobūviams tenka nuomotis patalpas. Graikijoje yra daugybė tam skirtų, šiek tiek mokyklines valgyklas primenančių didžiulių grilio tavernų. Jose dažnai švenčiamos vestuvės, krikštynos, Velykos ir Kalėdos.

Po daugiau nei mėnesio pasninko maisto kiekiu kalėdinis stalas nenusileidžia velykiniam. Ir kalakutas šioje šalyje nenugalėjo trijų tūkstančių metų maisto ruošimo tradicijų. Be didžiulių padėklų keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, šeimos moterys varžosi tarpusavyje, siekdamos nustebinti kuo skanesniais ir įspūdingesniais kitokiais patiekalais. Daugelis receptų paveldimi iš kartos į kartą ir yra būdingi tam tikram regionui ar net atskirai šeimai.

Kalėdinė eglutė – gana nauja, bet sėkmingai prigijusi ir greitai plintanti tradicija. Nors atėniečiai tebemėgsta papuošti ir žiemą rūgščiais apelsinais aplipusius savo apelsinmedžius. Žaliaskarės ir jų šakos įprastesnės jaunų šeimų namuose. Vis labiau ir išradingiau dekoruojamos miestų gatvės, aikštės ir pastatai. Tačiau religingų šeimų moterys nepamiršta ir seno papročio – švęstu vandeniu ir baziliku apvyniotais mediniais kryželiais pašventinti namų, kad juos apleistų blogoji dvasia (Kallikantzaroi ar Karkantzaroi). Skirtingai nuo daugelio kitų, graikai kūrena savo židinius per visas Šv.Kalėdų dienas, todėl Kalėdų Senelis dovanų per jų kaminus neatneša. Vaikais „pasirūpina“ irgi ne Santa Klausas ir ne Šv.Nikolajus, o Šv.Vasilis, kuris savo vardadienį, kartu su daugybe Vasilisų, Vasių ir Bazilių švenčia pirmą Naujųjų metų dieną. Jis vilki visame pasaulyje atpažįstamais tradiciniais Kalėdų Senelio drabužiais, tačiau vaikus su dovanomis lanko po Naujųjų metų sutikimo. Sausio pirmąją daug kur atliekamas ir ritualas, kai visi ąsočiai namuose pripildomi Šv.Vasilio vandens, kai kur pagarbinamos senosios šaltinių bei fontanų dvasios.

Iki sausio 6-osios giminės, draugai ir artimieji leidžia laiką kartu ir šventes iškilmingai bei triukšmingai baigia Trijų karalių dieną. Jauni vyrai susirenka ant jūros, ežero ar upės kranto, kur kunigas į ledinį vandenį įmeta pašventintą kryžių. Tikima, kad tas, kuris tą kryžių ištrauks, bus labai lamingas visus metus. Fiesta tęsiasi laivų ir valčių šventinimu, šokiais, muzika ir gausiu šventiniu stalu.

Praėjusių metų gruodis atėniečiams nebuvo šventiškas. Dėl viešojo sektoriaus darbuotojų streikų gatvėse susikaupė kalnai šiukšlių. Streikuojantys autobusų ir metro darbuotojai trumpino darbo valandas, apsunkindami kalėdinį apsipirkinėjimą, jau nekalbant apie turistams sudaromas kliūtis. Privačių verslų savininkai bei darbuotojai su išgąsčiu laukė bankroto, o valstybinių įstaigų darbuotai buvo atleidinėjami. Visi Kūčių vakarą planuoti bendruomeniniai renginiai buvo atšaukti.

Nežiūrint nepaliaujamai didėjančio skurdo ir pastarosiomis dienomis prieš naujosios vyriausybės rengiamą įtemptą taupymo planą vėl kylančios streikų bei riaušių bangos, vis dar tikimasi, kad šiemet Kalėdos bus taikios, o pastarojo meto įvykių išvarginti graikai bent trumpam susivienys.

Kalėdos žada būti prieinamos visiems. Dešimties įvairiose vietose vyksiančių festivalių metu tiek miestiečiai, tiek turistai bus supažindinami su naujaisiais Atėnais – dinamišku, energingu miestu, siekiančiu išsaugoti savo tradicijas ir rimtai galvojančiu apie ateitį.

Per trisdešimt dienų trejose pagrindinėse aikštėse – Syntagma, Klauthmonos ir Kotzia – vyks teminiai festivaliai, o muzikantai, žonglieriai, dainininkai, šokėjai ir daugybė kitų sričių menininkų pasklis po septyniolika miesto rajonų, linksmindami tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

Gausūs pasaulinės chorinės, džiazo, klasikinės bei naujosios muzikos koncertai turėtų sutraukti nemažai klausytojų, vaikai galės dalyvauti „Magiškos vaikų aikštės“, „Mažylių dienos“, „Žaislų kaimynystės“ renginiuose. Cerkvės ir vienuolynai organizuoja spalvingus turgelius. Naminis maistas, kepiniai, uogienės, rankdarbiai ir žaislai bus pardavinėjami, renkant lėšas labdarai.

Atėnai įžymus savo antikiniais monumentais, muziejais ir teatrais. Ir šiemet municipalitetas tikisi sulaukti daug užsienio svečių ir pademonstruoti pasauliui, kad Graikijos sostinė – gyvybingas ir įdomus miestas, o graikai išlieka optimizmo neprarandančia ir draugiška tauta.