Jų tikslas - pervažiuoti Maroką, Vakarų Sacharą, Mauritaniją, Malį, Senegalą ir pasiekti Gambiją, kurioje lengviau parduoti automobilius. Galbūt - net užsukti į Timbuktu Malyje, tačiau tam reikėtų padaryti pustrečio tūkstančio kilometrų lanką.
Devyni vyrai į kelionę leidosi trimis „Land Rover Discovery“ visureigiais ir keturiais ratais varomu mažuoju autobusu „Mitsubishi Space Gear“.
Teko gydytis maliariją
„Po Afriką keliaujame nuo 2007 metų. Vieną kartą ten pabūni ir ji arba pritraukia, arba atstumia. Tačiau dažniausiai tai - užkrečiama“, - aiškino kelionės idėjinis vadas vilnietis Vytis Požėla.
Afrika traukia taip, kad negąsdina net ten tykantys pavojai. Po pernykštės kelionės vienas keliautojas susirgo maliarija.
„Liga pasireiškė jau grįžus į Lietuvą, bet būtų buvę geriau gydytis pačioje Afrikoje, nes pas mus nėra šios ligos specialistų, o afrikiečiai maliarijos net nelaiko liga - per kelias dienas pastato ant kojų, paskui lieka tik reabilitacija“, - pasakojo V.Požėla.
Leisdamiesi į kelionę nuotykių mėgėjai pasiskiepijo tik nuo geltonojo drugio. Šio skiepo pasas yra privalomas keliaujant per Afrikos šalis.
„O šiaip nieko nebijome. Žinoma, yra tikimybė, kad kažkam netiks maistas ar dar kažkas, bet visa tai priklauso nuo žmogaus – vieni gali valgyti viską, o kitiems iš karto prasideda bėdos“, - aiškino V.Požėla.
Marokas nelepina šiluma
„Kas sakė, kad Afrikoje šilta? - iš Maroko atskriejo vieno keliautojų Dariaus Danuso laiškas. - Kai važiavome į Kasablanką, tai lijo taip, kaip Marijos žemėje per šventą Joną - gatvės tiesiog plaukė. Afrikos kol kas normaliai ir nematėme, nes daugiausia užsiimame vizų tvarkymo reikalais. Keliaujame palei Atlanto vandenyną. Kartą sukilo didžiulis vėjas, tai purslai šokinėjo net virš namų. Šiąnakt nakvojome paplūdimyje, kuriame - begalės šunų ir pasakiškai gražus saulėlydis“.
Nuotykių ieškotojus Maroke stebina geranoriški kelių policininkai.
„Marokiečių pareigūnų - visur pilna. Kone kiekvienoje sankryžoje jų stovi po kelis, bet visi šypsosi, nestabdo, o, jei sustojame prie „Stop“ ženklo, dar paklausia, ar viskas gerai ir žinome kelią? - pasakojo D.Danusas. - Bet po Rabatą jau važinėjame kaip vietiniai – be navigacijos“.
Rabate susitvarkę vizas keliautojai trauks į Atlaso kalnus, kuriuos nori geriau pažinti.
Buvo dingę stabdžiai
„Nemažai mūsų maršruto bus bekelė, - aiškino V.Požėla. - Teks važiuoti palei vandenyną, kartais laukti atoslūgių, nes kitaip neišvažiuosime. Bet neturime susidarę konkretaus maršruto - kasdien spręsime, ką per dieną norime pamatyti ir kur nuvažiuoti“.
Keliautojų problemos prasidėjo dar Europoje, tačiau nesklandumai nenumušė ūpo.
„Ispanijoje vienai mašinai „dingo“ stabdžiai. Nors, gerai pagalvojus, kam tikriems vyrams stabdžiai? Mes gi - ne bailiai! Bet dėl šventos ramybės susitvarkėme. Vieną automobilį „papuošėme“ patys – sugebėjome išmušti vairuotojo langą, todėl dabar tenka važiuoti užklijavus polietileno plėvele“, - pasakojo D.Danusas.
Patrakėliai keliautojai Afrikos keliais ir bekelėmis ketina įveikti mažiausiai pusšešto tūkstančio kilometrų.
„O Gambijoje turime pažįstamų visureigininkų, todėl mašinas greičiausiai parduosime ir namo grįšime lėktuvu“, - sakė V.Požėla.