Pasaulis švenčia šviesos pergalę. Pasaulį drebina karštasis Brazilijos, Venecijos ir Nicos karnavalai. Pirmąjį kovo savaitgalį teko dalyvauti net keliuose Europos festivaliuose – Nicoje, Bajelio ir Mentone. Kartu su Tauragės orkestru išvyko ir Šilutės „Žvaigždūnės“ šokių kolektyvas.
Aplankiusios Berlyną, atvykome į nedidelį – maždaug Šilutės dydžio – šiaurės Prancūzijos miestelį, esantį visai šalia Belgijos sienos. Miestelis sužavėjo architektūra, kurioje jaučiama britų, olandų, vokiečių įtaka. Koncertavome ir šėlome su vietiniais kolektyvais ir svečiais iš kaimyninių miestų.
Naktį, vos keletą valandų pamiegoję, keliavome į Paryžių. Tos, kurios buvo čia pirmą kartą, mėgavosi vaizdais iš Eifelio bokšto – Triumfo arka, Eliziejaus laukai, Santarvės aikštė. Kitos daugiau laiko praleido Luvro muziejuje.
Gražu ir įdomu, bet vis dar šalta.
Pasisėmusios istorinių ir geografinių žinių toliau pajudėjome į pietus link Viduržemio jūros, į vieną gražiausių ir prabangiausių pasaulio vietų – Prancūzijos Rivjerą.
Apsistojome Italijoje, Sanremo mieste. Pro viešbučio langą atsivėrė nuostabus vaizdas į palmes ir jūrą. Pagaliau buvo šilta – net 18 laipsnių šilumos. Vietinės italės vaikščiojo su kailinukais, o kiti jau maudėsi jūroje. Pasakiškas atokvėpis prieš didžiuosius koncertus.
Vakare išvykome į pasaulyje populiarėjančią unikalią citrinų šventę Mentone, Prancūzijoje. Ši šventė yra Nicos karnavalo dalis. Ten iki kovo 4-osios garbinamos citrinos, apelsinai ir mandarinai. Per garsiąją citrinų šventę statomos milžiniškos skulptūros iš citrusinių vaisių, visos aplinkinės parduotuvėlės pasipuošia tikrų citrinų dekoracijomis.
Į gatves pasipila gausybė kaukėmis ir ištaigingais kostiumais pasipuošusių miestelėnų bei miestelio svečių, aidi fanfaros, fejerverkai. Gėrėjomės nuostabiu vaizdu, gera buvo jaustis viso šio spalvingo grožio dalimi.
Po fiestos sugrįžome į Sanremą. Vėliau mūsų laukė galutinis kelionės tikslas – Nicos karnavalas.
Tai vienas iš trijų žymiausių pasaulio karnavalų po Brazilijos sambos ir Venecijos kaukių. Nicos karnavalas labai šiuolaikiškas, pripildytas humoro, juokingų gigantiškų kaukių, įvairių artistų ir klounų pasirodymų, fejerverkų, koncertų. O tuo pat metu vykstantis Gėlių paradas ir daugybė geltonų mimozų žiedų užkrečia pavasarine nuotaika.
Karnavalą iš ypatingiems asmenims skirtų zonų stebėjo atvykusios Holivudo žvaigždės, kurios Prancūzijos Rivjeroje turi savo vilas. Na, o vietiniams miestelėnams didžiausia karnavalo pramoga buvo prisipirkti limpančių purškiamų „makaronų“ ir kariauti su kitais žiūrovais.
Ši pramoga iš pradžių mus labai vargino, nes žiūrovai – ir suaugusieji, ir vaikai – purškė tuos „makaronus“ tiesiai į veidus mums koncertuojant, bet po to mes pačios jų prisipirkome ir purškėme atgal. Darėsi vis linksmiau ir šią ryškią Nicos karnavalo tradiciją pavertėme žaidimu.
„Žvaigždūnė“ tokio lygio renginyje dalyvavo pirmą kartą. Dalyvauti su savo „Žvaigždūne“ Nicos karnavale buvo slapta didžioji mano svajonė. Kai internete, per televizorių ar nuotraukose žiūrėdavau į įspūdingo masto, grožio, spalvų, šviesų ir garso vaizdus, užplūsdavo mintys: tai tikriausiai ne mūsų lygiui, galbūt kada nors... Bet vis tiek širdyje vyliausi, jog „Žvaigždūnė“, paskendusi žiūrovų miniose, dar mojuos pasauliui per didžiuosius ekranus.
Svajonė išsipildė. Penkias dienas dalyvavome gėlių, šviesų paraduose su gigantiškomis dekoracijomis. Šie milžiniški spalvingi paradai vyko ir dieną, ir naktį su daugiau kaip 1000 muzikantų, šokėjų bei artistų iš viso pasaulio. Bendravome su Brazilijos, Kolumbijos, Martiniko, Gvadelupės, Antilų salų, Kubos, Indijos atlikėjais.
Juokėmės kartu su populiariausio ir brangiausio pasaulyje cirko „Cirque du Soleil“ artistais. Žingsniavome romantiška Nicos pajūrio promenada elegantiškuose gėlių mūšiuose, kur dekoracijoms buvo panaudota apie 100 tūkst. gyvų gėlių.
Daugiau nei 1 mln. žiūrovų užplūdo gatves stebėti pasakų ritmu žingsniuojamų paradų. „Žvaigždūnė“ jiems šypsojosi iš arti, mojavo minioms per didžiuosius ekranus.
Kiekvienais metais Nicos karnavalas rengiamas kokia nors tema. Šių metų tema – „Sportas“, kaip nuoroda į vasarą Londone vyksiančias olimpines žaidynes. Pasak organizatorių, ši tema universali ir vienijanti pasaulį.
Nicos karnavalas plačiai nušviečiamas Prancūzijos, Italijos žiniasklaidoje. „Žvaigždūnės“ pasirodymą filmavo ir Japonų televizija.
Karnavalo organizatoriai vieną dieną skyrė neturtingiems Nicos miesto rajonams. Pasirodymai vyko ir atokiose vietose, prie mokyklų, darželių, ligoninių, kad karnavalo dvasią pajustų ir tie, kurie į Nicos centre vykstančius mokamus renginius atvykti negali.
Intensyvioje koncertinėje programoje radusios laisvą pusdienį aplankėme vos už 18 km nuo Nicos esančią vieną iš turtingiausių pasaulyje valstybių – Monaką. Nuostabi gamta, beribė žaluma, modernios vilos ir restoranai, prabangūs automobiliai, prieplaukoje baltuojančios jachtos, smėlėtas paplūdimys, žalsvai melsva Viduržemio jūra – tai tik maža dalis to, ką galima išvysti apsilankius šioje nykštukinėje valstybėje.
Po karnavalo pavargusios ir kupinos įspūdžių patraukėme namo šiaurės link. Tačiau net ir tada, jau būnant autobuse, dar girdėjosi šūksniai ir fotoaparatų blykstės.
Važiavome nuostabia Italijos pakrante, kur ant kalnų skardžių įsikūrę miesteliai, atrodė, ramioje, gaivioje kalnų aplinkoje sustabdė laiką. Vakarėjant pasirodė nuostabios snieguotos Šveicarijos alpės, Austrijos miestelių tvarka.
Dieną sustojome Prahoje ir po trumpos ekskursijos pėstute lenkėme pirštus skaičiuodamos šioje kelionėje aplankytas šalis. Užlenkėme visus abiejų rankų pirštus.
Grįžusios į Šilutę ir plojome, ir verkėme.
Šokėjoms ištarus žodžius „ačiū Jums, vadove“, pagalvojau – svajonės pildosi.