Prieš kelias paras į Lietuvą grįžusi dainininkė neslepia, kad reikėjo adaptuotis prie laiko ir oro skirtumų. „Sugrįžusi jaučiuosi puikiai, tik sunku priprasti prie to, kad Lietuvoje dar tik prasideda pavasaris ir visur dar tik tirpsta sniegas. Paskutinėmis dienomis Amerikoje spėjau net pagulėti paplūdimyje, pasideginti“, – emocijomis dalijasi E. Anusauskaitė. Ji prisimena, kaip pirmą rytą nubudusi namuose planavo ramiai ir jaukiai išgerti rytinės kavos, tačiau atbėgusi mama suriko – pabėgo šuo. „Teko greitai šokti į batus. Susipažinau ir su pavasarėjančiu oru, ir su balomis, tačiau šunį radau“, – juokiasi ji.
E. Anusauskaitė džiaugiasi, kad per 56 dienas gyvenimo Amerikos ritmu ji spėjo išties nemažai pamatyti ir aplankyti. Santa Barbara, Santa Monika, Las Vegasas, Vašingtonas, Kolorado valstija – ir tai tik dalis jos kelionės maršruto.
„Susisiekiau su visais, su kuriais norėjau susisiekti, – sako E. Anusauskaitė. – Svečiavausi „Grammy“ laimėtojo, kompozitoriaus Davido Packo namuose – su juo planuoju dirbti. Susisiekiau su dainininkės Beyonce muzikos direktore, su Sheila E.“ Mergina spėjo susipažinti su daugeliu žinomų muzikos industrijos atstovų ir labai džiaugiasi, kad daugelis jų – nuoširdūs žmonės, kurie labai stengiasi lietuvei padėti kopti karjeros laiptais.
Mergina aplankė lietuvių kilmės aktorę Rūtą Lee. „Ji – nuostabi moteris. Ji mane sužavėjo ir papirko viskuo, kuo tik gali. Tai išties ypatingas žmogus“, – džiaugsmo neslėpė dainininkė ir pripažino, kad kiekvienai moteriai vertėtų įsigilinti į jos biografiją tam, kad suprastų, ką gyvenime gali pasiekti, jei tik labai nori. „Ji neturėjo kliūčių niekam – savu laiku net nukeliavo pas Nikitą Chruščiovą tam, kad išsireikalautų, jog šis leistų iš Sovietų Sąjungos parsivežti močiutę“, – pasakojo E. Anusauskaitė ir prisiminė žodžius, kuriuos jai ištarė garsi Amerikos aktorė – jeigu nori jaustis laimingas, riekia nebijoti rizikuoti. Pasak jos, jeigu randi būdus apeiti nemalonius dalykus – tai viskas, ką dėl jų darei, suteikia laimės jausmą.
Dainininkė buvo pakviesta į kino festivalį Santa Monikoje, kur pabendravusi Lietuvos garbės konsulu netikėtai gavo kvietimą keturiems šimtams žmonių Vasario 16-osios dienos proga sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir dar keletą dainų.
Tačiau buvo ir netikėtumų, kurie merginą nuliūdino. „Nuvykusi į Vašingtoną planavau pasiklausyti Celine Dion koncerto, nusipirkau bilietą, užsisakiau viešbutį. Tačiau dieną prieš mano skrydį koncertas buvo atšauktas, nes Celine prasidėjo balso stygų uždegimas ir dabar jai iki birželio uždrausta koncertuoti“, – nusivylusi pasakojo ji ir prasitarė, kad praradusi vieną, ėmėsi kito – apsilankė neseniai Lietuvoje viešėjusios cirko trupės „Cirque du Soleil“ parodomojoje programoje. „Tai, ką pamačiau ten, nieku gyvu neprilygsta tam, kas buvo rodoma Vilniuje. Įspūdis – fantastiškas, programa – įspūdinga“, – emocijų neslėpė atlikėja.
Daugelis lietuvių, apsilankę JAV, grįžę į Lietuvą susiskirsto į dvi grupes: vieniems Amerika tampa svajonių šalis, kiti – lieka nesupratę tos traukos ir praranda norą dar kada nors ten sugrįžti. E. Anusauskaitė, kaip pati sako, iš tų, kurie susižavėjo šia šalimi ir stebisi, kaip Amerika gali nepatikti? „Manau, kad žmonės, kurie grįžo nusivylę, tiesiog aplankė ne tas vietas. Įspūdis priklauso nuo to, kur žmonės buvo ir kokių jie tikslų turėjo prieš aplankydami žemyną“, – svarsto mergina ir priduria, kad trokštantys pajusti miesto gyvenimą, pamatyti dangoraižius – turėtų aplankyti Čikagą, Las Vegasą ir Los Andželą; tie, kuriems norisi europietiškos dvasios, lai keliauja į Vašingtoną; ieškantys atokvėpio gamtos apsuptyje – į Montaną. E. Anusauskaitė prisimena: „Prieš keliaudama į Los Andželą buvau nusiteikusi, kad vykstu į „hamburgerių“ kraštą. Nieko panašaus. Amerika žavi tuo, kad kiekvienas žmogus gali joje rasti tai, ko konkrečiai ieško. Viskas priklauso tik nuo tavęs.“
„Man patinka Los Andželas, norėčiau jame gyventi. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad tai – vienareikšmiškai didžiausias muzikos industrijos centras ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje“, – mintimis dalinasi E. Anusauskaitė. Kita vertus, ji prisipažįsta, kad širdžiai bene artimiausias miestas – europietiškos kultūros kupinas Višingtonas. „Ten nėra dangoraižių, pastatai sąlyginai žemi, daug žalių plotų, priešingai nei visoje Amerikoje, keliuose yra Europai būdingos žiedinės sankryžos – jautiesi beveik kaip namuose“, – šypsosi E. Anusauskaitė.
Paklausta, ar tai - kraštas, į kurį norisi sugrįžti, E. Anusauskaitė šyptelėjo ir nedvejodama tarė: „Aš ir grįšiu.“ Tačiau kada – ji neišduoda, tik užsimena, jog tai bus netrukus. „Gerų progų gyvenime praleisti negalima“, – sako ji.