Ant sostinės kavinės „Post Scriptum” sienos šalia didelio stalo kabo lentelė: „Intelektualai. Diskusijų klubas”.
„Šios vietos darbo dienomis nedrįsta užimti niekas, nebent jie – intelektualai.
Kiti pamato užrašą ir pašoka lyg įgelti”, – apie intelektualams skirtą stalą kavinėje „Post Scriptum” pasakojo karikatūristas 75 metų Jonas Varnas.
Aptarti dienos aktualijų garbaus amžiaus sulaukę meno ir mokslo veikėjai kasdien čia renkasi lyg į darbą. Tik už tai niekas nemoka.
Susimokėti už kavą, arbatą, o kartais ir stipresnius gėrimus tenka patiems.
Klientai – nereiklūs
Kad būtų lengviau skaičiuoti pinigus, intelektualų klubas turi savo finansų ministrą. Dailininkui 69 metų Jonui Rimantui Kasiulevičiui po ranka guli krūvelė banknotų, prispaustų varpeliu.
„Juo skambiname, kai prireikia išsikviesti padavėją. Tačiau tai darome labai retai”, – paaiškino klubo finansų ministru vadinamas menininkas.
Intelektualai stengiasi padavėjų be reikalo nevaikyti. „Jei matome, kad mergaitė turi daug klientų, patys nueiname prie baro atsinešti, ko reikia”, – tikino kone kasdien kavinėje susirenkantys vyrai.
Ko užsisakyti, pataria aukščiausios kvalifikacijos degustatoriumi tituluojamas jauniausias klubo narys 68 metų Gediminas Vaclovas Navickas.
Dažniausiai salėje dirbančią padavėją jie vadina vardu ir negaili komplimentų. Klubo narių vardus ir pomėgius žino ir kavinės darbuotoja.
Tačiau norint susipažinti su intelektualų klubo nariais žinoti vien vardų ir pavardžių neužtenka. Kiekvienas turi savo titulą ir pareigas.
Nors vyrų kompanija kavinėje vidutiniškai išleidžia 50 litų, jie išsirinko ne tik finansų ministrą, bet ir bankininką – tai numizmatas ir kolekcininkas 70 metų Kazys Junevičius.
Trūksta moterų ir klausytojų
Karikatūristas J. Varnas vadinamas kultūros ministru.
Daugiausia parodų ir kultūros renginių aplankantis menininkas bičiuliams papasakoja kultūros naujienas, o per daug rimtas diskusijas praskaidrina anekdotais.
Neoficialaus klubo nariai tikina, jog diskusijos kartais pasidaro tokios karštos, kad nebelieka kam klausytis – kiekvienas nori kalbėti.
„Aš stengiuosi ateiti į susitikimo pabaigą, nes labai mėgstu kalbėti, o kol būna daug žmonių, nėra kam klausytis”, – iš savęs juokėsi kolekcininkas 78 metų Aleksandras Kubilas. Kad nesusipyktų ir vieni kitų neįžeistų, klubo nariai stengiasi per daug nekalbėti apie politiką.
Pastaruoju metu, sušilus orams, vyrų žvilgsniai vis dažniau krypsta pro kavinės langą, kur praeina daug moterų.
„Diskutuojame šiuo klausimu, bet nuomonės dažniausiai sutampa. Jos visos gražios”, – apibendrino J. Varnas.
Tik prie ilgo jų stalo nėra nė vienos moters. Vyrai trumpam susimąsto. „Jos namuose mums pietus verda”, – atsakymą vėl greitai suranda J. Varnas.
Portretai – ant vokų
Į klubą susibūrę sostinės inteligentai turi išspręsti ir nemažai rimtų klausimų.
Šeštąją knygą išleisti pasiruošęs žemaičių bajoras 74 metų Albinas Batavičius čia pat susirado ir iliustratorių – vieną šio klubo senbuvių grafiką 73-ejų Antaną Rimantą Šakalį.
Ne vieną tūkstantį vokų savo kūriniais papuošęs menininkas sukūrė vokus ir su visų intelektualų diskusijų klubo narių nuotraukomis ir pareigomis.
Nuotraukos iš šio klubo gyvenimo kaupiamos ir segtuvuose, kurie įteikiami jubiliejų švenčiančiam nariui.
Bičiuliai jubiliatui tradiciškai dovanoja ir išaustą juostą. Juostas jiems audžiančiai menininkei jau ne kartą teko raityti solidų metų skaičių 90.
Šimtmečio nebesulaukė
Vasarą tokia juosta bus apjuostas ir diskusijų klubo garbės narys 79 metų Jonas Variakojis.
JAV filatelistų draugijos pirmininkas planuoja grįžti į Lietuvą.
Nedaug trūko, kad intelektualai būtų minėję savo klubo nario, publicisto ir visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno šimtmetį. Jis mirė 2010-ųjų spalio pradžioje.
Bičiulių pasakojimas apie 98 metų vilniečio mirtį labiau primena epizodą iš romano.
V.Bražėnas nebepakilo po traumos, kurią patyrė griūdamas, kai lazda bandė pastumti nuo kelio sraigę.
„Matyt, ji ėjo ne į tą pusę”, – liūdnai šyptelėjo vienas diskusijos dalyvių.
Pakeitė tris kavines
Per septynerius neoficialaus klubo gyvavimo metus kelis kartus keitėsi ir susitikimų vieta.
Iš pradžių menininkai rinkdavosi kavinėje, veikusioje Gedimino prospekto ir Totorių gatvių sankryžoje.
Ją uždarius vyrai persikėlė į gretimą pastatą – didžiulius langus turėjusią kavinę „Choco Lux”. Vietoj jos įsikūrusioje kavinėje didelei kompanijai trūko vietos, todėl klubo nariai ėmė ieškoti naujos užeigos.
Išbandžius kelias kavines demokratiška aplinka juos suviliojo „Post Scriptum”.
Nemažai diskusijų klubo narių – filatelistai, todėl jiems puikiai tiko vieta šalia Vilniaus centrinio pašto.
Kviečia susitikti prie kavos puodelio
Vilniaus miesto savivaldybė jau keletą kartų senjorams buvo surengusi akciją „Susitikime prie kavos puodelio”.
Akcija, kuria siekiama pakviesti garbaus amžiaus gyventojus įsilieti į miesto gyvenimą ir apsilankyti kavinėse, pirmą kartą buvo surengta 2001 metais.
Akcijoje dalyvavusios kavinės sekmadieniais pensininkus nemokamai vaišino kava.
Šią žiemą nemokama kava ir arbata pasivaišino apie 3,5 tūkstančio vilniečių. Šiemet akcija persikėlė ir į kitus miestus. Pasivaišinti nemokamais gėrimais pensininkus kvietė Kauno, Klaipėdos, Palangos, Joniškio, Kretingos, Pakruojo, Marijampolės kavinės.
Akcijoje, kurią įgyvendinti padėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei viešoji įstaiga „Azzara”, šiemet dalyvavo 50 įvairiuose miestuose esančių barų ir kavinių.