Vadas skundžiasi, kad į jo internetinį laikraštį “Baltuzygiai.lt” pranešame per mažai įvykių. O ką praneši, jei įvykių nėra. Tik galvos skausmas ir Tibeto tolumos.
Gal rusai sudrebins apsnūdusią stovyklą?
Pajuodę jakų varovai(juos vadiname jakmenais), apsirengę nubrizgusiais avies kailio švarkais, šįryt linksmino mus aistringai mėtydami burtus, kam kokį krovinį tempti. Kartais jie praskleidžia palapinę ir netardami nė žodžio ilgai žiūri į mus.
Prie mūsų praustuvo susirinko penkios panos. Išsimuilavo savo suodinus veidus, nuprausė šaltu vandeniu, pagriebė kažkieno “Nivea”, riebiai išsitepė veidus, o paskui ir plaukus. Ir suspindo panos kaip ryto žvaigždės. Sagės, auskarai, apyrankės – visas turtas kartu su jomis.
Pajutusios sėkmę, pradėjo kraipytis, sklaidė savo spalvingų sijonų ir skarų klostes, brazdino jako kaulo papuošalus. Prikibo prie mano šveicariško “Longines’. Mainykim, sako, į karolius.
Indijoje ar Nepale nesulauksi, kad moteris prašnekintų pirma. Tibete merginos kitokios. Jos iš tolo šaukia - hai, moja, flirtuoja. Kai kas galvoja, kad joms trūksta savų vyrų dėmesio. Tryliktame amžiuje armėnų karalius, grįžęs iš Tibeto pasakojo, kad čia vyrai veda dvidešimties, bet sulaukę trisdešimties prie savo žmonų prisiartina tris kartus per savaitę, keturiasdešimties – tris kartus per mėnesį, o penkiasdešimtmečiams visai žmonų nebereikia.
Tibete visais laikais buvo praktikuojama ne tik daugpatystė, bet ir daugvyrystė. Sako, kad ir šiais laikais, į naujus namus atėjusi marti vienodai priklauso visiems šeimos vyrams - broliams ir net tėvui.
Skaičiau vieno britų žurnalisto ataskaitą apie išvyką į Tibetą. Jis tvirtina, kad sniego šalies moralė nėra aukšta. Pasileidęs ir nepadorus elgesys esąs labiau taisyklė nei išimtis. O ypačiai paklydusios ir nuodėmingos esančios moterys. Jos nejaučiančios jokios gėdos, o jų vyrai – pavydo ir savigarbos. Ši ataskaita buvo parašyta 1904 metais, kai tas žurnalistas į Tibetą lydėjo britų kariuomenės invaziją. Dalai Lama yra ne kartą kalbėjęs prieš palaidą gyvenimą ir homoseksualius santykius. Prieš penketą metų jis kalbėjo: “aš esu budistas, o budistui santykiai tarp dviejų vyrų yra neteisingi. Kai kuris seksualinis elgesys šeimoje taip pat yra neteisingas... Pavyzdžiui naudojant burną ar kitą angą”. Kai jo pamokymus apie seksą buvo sumanyta paskelbti JAV knygoje “Ethics for the new Millenium”, leidėjas paprašė išbraukti nusistatymą prieš vyrų meilę. Ir Dalai Lama sutiko.
Vėl pakylame į pusšešto kilometro aukštį. Visai nieko, lengvai kvėpuoju, galva skaidri.
Atėjo rusai. Septyni prityrę alpinistai iš Piterio, alpinizmo meistrai ir kandidatai. Jie taip pat nesamdė nei vedlių, nei nešikų, tik du virėjus. Skirtingai nuo mūsų, jie turi gydytoją-masažuotoją, kuris laiką leis bazinėje stovykloje ir tvarkys alpinistų reikalus. Mes ūkvedžio neturime, o daktaras Mindaugas kops kartu su mumis.
- Kas jūsų vadas,- klausia Saulius, tikėdamasis išgirsti kokį pažįstamą vardą.
- Mes patys sau!- šypsosi rusas, kurio vardo dar nespėjau paklausti.
Matyti, kad jų galvos irgi braška.
Iš palapinės išlenda dar vienas kaimynas:
- Lietuviai? Ar lašinių atvežėt?
Vakaro saulėje pasistatėme brezentinę pirtį. Ant galvos susipilu man skirtus tris litrus vandens ir patikiu, kad gyvenimas yra gražus.