Bendru susitarimu, kiekviename mieste, maždaug 18–19 val., apsiginklavę apsaugomis, šalmais ir atšvaitais susirenka tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus dviratininkai ir nepaisydami dviračių takų rieda drauge su kitomis transporto priemonėmis. Neoficialus judėjimas neturi nei savo vadovų, nei konkrečių tikslų, o jo dalyviai tiesiog mėgaujasi sportiškai mindami pedalus.
Dėl šio Kritine mase vadinamo judėjimo dažnai piktinasi automobilių vairuotojai. Pastarieji teigia, kad masinis dviratininkų žygis gatvėmis sudaro spūstis, trikdo eismą ir neleidžia jam normaliai funkcionuoti. Tačiau linksmiems ir besišypsantiems dviratininkams tai nė motais. Pasak jų, dviratis yra lygiavertė transporto priemonė, todėl važinėtis juo – ne nuodėmė.
Tiesa, Kritinės masės judėjimų istorijoje ne kartą pasitaikė incidentų, kai dviratininkai turėjo pasiaiškinti dėl savavališko sprendimo važinėtis tam nepritaikytose vietose. Tačiau daugelis dviratininkų yra nusiteikę taikiai ir nesiruošia veltis į konfliktus, o besipiktinantiems vairuotojams belieka atsakyti šypsena ir susimąstyti, kad galbūt bent kartą per mėnesį automobilį galima palikti stovėti nejudinamą.
Balandžio 27-ąją iš sostinės Katedros aikštės gausiai susirinkę dviratininkai standartiškai pajudėjo Gedimino prospektu, vėliau važiavo didžiosiomis sostinės gatvėmis. Prie akcijos prisijungė ir kitų didžiųjų miestų dviratininkai.