O švęsti raganoms ir raganiams buvo ką. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją visų šalių raganiai mini Valpurgijos naktį – senovės germanų pavasario šventę.
Nors pagal prietarus, tą naktį raganos išteka už velnių, lietuviškosios raganos surengė kiek kuklesnes apeigas – meditavo, kūreno laužus ir, žinoma, bėgiojo per žarijas.
Pasak raganų raganos Vilijos Lobačiuvienės, pastarasis ritualas – pats svarbiausias raganoms. „Bėgdami per žarijas mes ne tik prisiliečiame prie gamtos, bet ir išsivalome. Ši diena skirta atnašauti derliaus dievams, kad vasara būtų mums palanki“.
V. Lobačiuvienė sako jau seniai nešvenčianti krikščioniškų švenčių. Pagonybė jai kur kas arčiau širdies: „Jei nežinočiau, kas yra anapus religijos, galbūt kaip ir kiti tikintieji priimčiau viską aklai. Bet kai žinai, gali rinktis“.
Tačiau ragana patikina niekada neklausianti į jos organizuojamus susibūrimus ateinančių žmonių, į kokį Dievą jis meldžiasi. „Prie mūsų gali prisijungti visi bendraminčiai, mylintys gamtą“, - teigia ji.