Buriuotojus iš viso pasaulio sukviečiančioje regatoje „Voiles de St.Barth 2012“ tarp beveik 60 jachtų dalyvavo ir „Ambersail“ iš Lietuvos. Jos įgula – margaspalvė 14-kos lietuvių kompanija: bankininkai, verslininkai, gydytojai, teisininkai, politikai. Jiems vadovavo kapitonas Simonas Steponavičius.
Kaip lrytas.lt pasakojo vienas iš regatoje su „Ambersail“ dalyvavusios įgulos narių, panevėžietis teisininkas Andrius Vavilovas, šeši lietuviai iš šios grupės pernai jau plaukė „Ambersail““ per Šiaurės jūrą. Tuomet patekusi į didžiulę audrą jachta tris paras grūmėsi su bangomis, o laivo įgula jautėsi lyg papuolę į skalbimo mašiną, nustatytą gręžimo režimu, laivas net buvo išsiuntęs automatinį pavojaus signalą, kuris siunčiamas tik laivui visiškai panirus po vandeniu. „Po to jau mums niekas nebebuvo baisu“, – sakė A. Vavilovas, ilgai nesvarstęs, kai sulaukė kvietimo dalyvauti su „Ambersail“regatoje Karibų jūroje.
Susirinkę Gvadelupos salyne, lietuviai buriuotojai kelias dienas praleido plaukdami jachta nuo salos iki salos. Taip jie ir pasitreniravo, ir vietos žmonių gyvenimą pamatė, gamta pasigrožėjo. Lietuvių įgulai ypač didelį įspūdį padarė kontrastas tarp iš pažiūros panašių Karibų regiono salų.
Lietuvius sužavėjo Dominikos sala. „Tai reto grožio sala, kurioje žnyples iškėlę džiunglėse laksto didžiuliai krabai, nektarą iš gėlių renka kolibriai, o žmonės malonūs ir nuoširdūs“, – pasakojo panevėžietis. Ne veltui po salą lietuvius lydėjęs vietinis gyventojas sakė, kad net ir neturėdami pinigų jie čia galėtų sėkmingai pragyventi. Ir iš tiesų - džiunglėse gausu vaisių ir riešutų, vandenyje knibžda žuvų, kurioms pagauti nereikia net meškerės – užtenka kabliuko ir masalo.
Nors tai - viena skurdžiausių regiono salų, Dominikos gyventojai nusiteikę draugiškai ir į užsieniečius nežiūri kaip į pinigines, vaikštančias ant dviejų kojų.
Visai kitokį įspūdį lietuviams paliko Marigo (San Marteno) sala, į kurią jie netrukus nuplaukė. Civilizacija čia gerokai pažengusi – nutiesti keliai, pristatyta viešbučių, parduotuvių. Tačiau kartu su civilizacijos pasiekimais čia atsirado ir jos blogybių – saloje klesti didžiulis nusikalstamumas.
Kai keli „Ambersail“ nariai, nupirkę įgulai maisto, taksi grįžo į uostą, tai išlipę iš automobilio vos neužmynė ant ką tik nužudytų dviejų juodaodžių. Taksistas nedelsdamas užsieniečius keleivius įsisodino atgal į automobilį ir skubiai išvežė į saugesnę vietą.
Tiesa, netrukus lietuviai vos nenukentėjo nuo kito Marigo salos taksisto. Kai šis už neilgą kelionę pareikalavo 45 JAV dolerių, nors anksčiau kitas vairuotojas juos tuo pačiu maršrutu nuvežė už 15 dolerių, buriuotojai iš Lietuvos ėmė ginčytis. Tačiau vairuotojas į ilgas kalbas nesileido ir demonstratyviai išsitraukė mačetę.
„Nebesiginčijom ir sumokėjom, kiek jis prašė, nes ieškoti teisybės ten beprasmiška, o ir vietos policininkai greičiausiai būtų tik bandę iš mūsų pasipelnyti, o ne padėti“, – pasakojo A. Vavilovas.
Be liūdesio išplaukę iš Marigo, lietuviai buriuotojai atsidūrė Sen Bartelemi saloje. Tai sala, kurią pamėgę turtuoliai – ir „naujieji“ rusai, ir garsių amerikiečių milijonierių šeimų palikuonys, ir šou pasaulio įžymybės. Pakrantėje dažnai prisišvartuoja didžiulė rusų milijardieriaus Romano Abromovičiaus, turinčio čia vilą, jachta. Jaukioje gatvelėje, apsupta asmens sargybinių, lietuviams pro šalį pražingsniavo garsi dainininkė Celine Dion.
Nors saloje gyvena vos apie 8 tūkst. gyventojų, čia savo butikus yra atidarę garsiausi mados namai, o paslaugų ir prekių kainos – didžiulės. Pasidomėję lietuviai sužinojo, kad šioje saloje aptarnaujančio personalo, kurį sudaro išskirtinai tik baltaodžiai, vidutinė mėnesio alga – 7,5 tūkst. eurų.
Lietuviai Sen Bartelemi sulaukė išskirtinio dėmesio. Dalyvauti regatoje suplaukė išblizgintos prabangios jachtos, aprūpintos moderniausia įranga, kurių uniformuotos įgulos dirbo tiksliai, kaip kareivinėse išmuštruoti kareiviai. Šalia jų prisišvartavusi nenudailinta, pagyvenusi lietuvių jachta su plevėsuojančia rastamaniškų spalvų trispalve atrodė, švelniai tariant, neįprastai ir kėlė visuotinį susidomėjimą – žmonės klausinėjo, iš kokios šalies ši jachta, norėjo nusifotografuoti, žurnalistai ėmė interviu.
Kai po kelių treniruočių dienų prasidėjo regata ir „Ambersail“ stojo į kovą, įgula nuotykių neišvengė ir kartą vos nenuskandino savo jachtos. Lenktynių įkarštyje kažkas iš lietuvių pastebėjo, kad jachtos viduje pilna vandens. Paaiškėjo, kad trūkus vamzdžiui, kaip balastas naudojamas vanduo ne išbėga lauk, bet kaupiasi jachtoje. „Teko kelias tonas vandens rankiniu siurbliu išpumpuoti lauk“, – prisimena laimingai pasibaigusį incidentą A. Vavilovas. Tai sutrukdė tą dieną užimti aukštesnę vietą.
Kitos dienos etape lietuviai, antri pasiekę finišą ir toli už nugaros palikę kitus varžovus, jau ėmė džiūgauti, tačiau priplaukę teisėjai jiems paaiškino, kad jie apsirikę – čia dar ne finišas. Laimei, net ir praradę laiko, lietuviai suskubo finišuoti neužleidę antrosios pozicijos.
Nors didžiosios įgulos dalies jūros vilkais nepavadinsi, o ir techninėmis galimybėmis lietuvių jachta gerokai atsiliko nuo daugumos regatos dalyvių, savo kategorijoje „Ambersail“ užėmė garbingą 6 vietą. Po ketvirtojo etapo triumfuojančios lietuvių jachtos „Ambersail“ įgulos nuotraukų galima rasti ir oficialiame regatos „Voiles de St.Barth 2012“ tinklalapyje.