Tokių paradų dalyviais tampa visi laiveliais išplaukę į Kuršių marias žmonės, šėlstantys ant vandens kartu su jūrininkais.
Tikimasi, kad ir šįmet jie bus aktyvūs – kels bures, šoks ir dainuos deniuose, džiugins žiūrovus išradingomis atrakcijomis. Krante irgi šurmuliuos šventė.
Priesaika – prie „Albatroso”
Pramoginių laivų paradai jau tampa gražia uostamiesčio tradicija. Pernai kruizinių laivų terminale susirinkę žmonės džiaugsmingai sveikino girliandomis papuoštų jachtų, katerių, senovinių žvejų burvalčių įgulas.
Šventės dieną Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai uoste vėl pakels didžiulę trispalvę ir ištars priesaikos jūrai žodžius.
Daugiau kaip 200 pirmakursių tai padarys Smiltynės pakrantėje prie metalinio „Albatroso” – pernai iškilusio 12 metrų aukščio monumento, įamžinusio žuvusių Lietuvos jūrininkų ir nuskendusių laivų atminimą.
Vilkstinė bus ilgesnė
„Pernai parade dalyvavo apie 60 įvairių laivų, o šiemet jų bus dar daugiau. Mažesnių laivelių savininkams netgi nereikės registruotis. Atplaukę iš Kintų, Drevernos, Nidos, Juodkrantės jie galės prisidėti prie vilkstinės”, – kalbėjo vienas parado sumanytojų Romanas Žiubrys.
Laivų paradų organizatoriai puoselėja dar vieną viltį – pagyvinti pastaruoju metu Klaipėdoje apmirusį vandens turizmą.
Džiaugtis nėra kuo – vasarą Kuršių mariomis ir po Baltiją plaukioja vos keli didesni pramoginiai laivai. Jų savininkai vos suduria galą su galu.
Mažiems laivams – kliūtys
Verslininkai, prieš porą metų Turkijoje įsigiję jūrų kelionėms skirtą laivą „Venus S”, jau ketina jį parduoti. Laivas, kuriame telpa 200 keleivių, dažniau naudojamas užsakomiesiems pobūviams Kuršių mariose.
Lietuvoje „Venus S” registruotas kaip vidaus vandenų laivas. Tokiais daugiau kaip 12 keleivių į jūrą neišplukdysi.
„Koks turistas norės grožėtis krantais iš jūros, kai vienas reisas kainuoja 1000 litų? Jūrų registro dokumentams prireiktų krūvos pinigų”, – apgailestavo „Venus S” savininkė Snieguolė Kerpienė.
Mažiems laivams yra ir daugiau kliūčių – iš uosto į atvirą jūrą traukiančius turistus, žūklės mėgėjus stabdo ir priekabiai tikrina pasieniečiai – kaip gūdžiu sovietmečiu reikalaujama tapatybės dokumentų, nors užtektų išplaukiančiųjų sąrašo.
Vasarą tik vienas pramoginis laivas „Giruliai” poilsiautojus plukdo į jūrą. Kartais sustojama prie Palangos tilto – šiokia tokia prieplauka čia įrengta, bet audringesniu oru prie jos verčiau nesiartinti.
Rusai atsitvėrė nuo kaimynų
Ilgesingai prisimenamos iš Klaipėdos į Nidą plaukiojusios greitaeigės „Raketos”. Šiuo metu Kuršių mariose ir jūros pakrantėse jokių nuolatinių vandens turizmo maršrutų nėra.
Drevernoje įrengtas uostelis, bet jame švartuojasi tiktai keli plokščiadugniai mažesnės negu metro gramzdos laivai.
Kuršių marios taptų patrauklesnės vandens turistams, jeigu laivų savininkams atsivertų keliai į Kaliningrado srities uostelius. Apie turizmo plėtrą savo vidaus vandenyse daug metų tik kalbantys rusai aklinai atsitvėrė nuo artimiausių kaimynų lietuvių ir lenkų.
Kaliningradiečiai, ne kartą žadėję Kuršių nerijoje esančioje Rybačio gyvenvietėje įrengti pasienio postą, nė piršto nepajudina – iki šiol jokios laivų prieplaukos ten nėra.
Zelenogradsko kurorto krantinėje švartuojasi tik vietinės motorinės valtys.
Apmiręs ir Poleskas, nors sovietmečiu ten sustodavo nedideli pramoginiai laivai.
Alsuoja tik Nemuno žemupys
Pelną skaičiuojanti valstybinė įmonė „Smiltynės perkėla” užsimojo įsigyti šiuolaikišką laivą, kuris Kuršių mariomis galėtų plukdyti keleivius iš Klaipėdos į Juodkrantę, Nidą. Tačiau kol kas tai – tik gražus siekis, nes paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros stringa.
Pramoginių laivų savininkus, buriuotojus džiugina ambicingi planai atgaivinti Šventosios uostą. Jis buvo pagilintas, bet vėl užneštas smėliu. Iki vasaros sezono pradžios žadama išvalyti laivybos kanalą, kad į Šventąją galėtų prasibrauti jachtos ir nedideli laivai.
Vandens turizmas sėkmingiau plėtojamas tik Nemuno deltos regioniniame parke. Pramoginiai laivai vasarą nuolat plaukioja į Nidą iš Lietuvos Venecija vadinamo Minijos kaimo ir Uostadvario. Patrauklūs maršrutai galėtų driektis Nemuno atšakomis – Skirvyte ir Atmata.
Naktį krantines nušvies fejerverkai
Parado dalyviu taps nuo uosto krantinės praplaukiančius laivus sveikinantis bronzinis berniukas su šuniuku – jis bus aprengtas jūreivio uniforma.
Žiūrovai galės stebėti regatos „Gero vėjo” startą, apžiūrėti karo laivus, ginkluotę, aplankyti tautodailininkų mugę, paskanauti rūkytos žuvies. Uostamiesčio gatvėse šurmuliuos muzikantai.
Danės upėje išsirikiavę laivai į Kuršių marias išplauks su šviesa, tad keleiviai dar spės pasižvalgyti po jūrų uosto akvatoriją.
Vakare kruizinių laivų terminale vyks gyvojo garso koncertas – žiūrovus linksmins Neda Malūnavičiūtė ir grupė „Blues Makers”. Spalvinga laivų flotilė prie terminalo pasirodys prieš vidurnaktį – apie 22 val.
Naktinį laivų paradą vainikuos fejerverkas iš Smiltynės pusės. Ugnies liežuvių ir kamuolių nutvieksta padangė, šviesų atspindžiai vandenyje, petardų žiežirbos, fakelai laivuose – įspūdingas ir smagus reginys.