Kaip lrytas.lt pasakojo Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius, dvarininkai Ropai, kurių kelios kartos nuo 1870 metų valdė šį dvarą, birželio mėnesį rengdavo prašmatnią puotą. Panašią Pakruojo dvare ketinama surengti ir ateinantį šeštadienį.
Dvaro šventė prasidės 12 valandą šventės svečių eisena, senovėje vadinta „pompa“. Pasak G. Klimkevičiaus, jau dabar yra užsiregistravę apie 200 žmonių, ketinančių atvykti į šventę pasipuošusių senovinio stiliaus puošniais rūbais.
Tikimasi, kad per šventę dvarininkams tinkančiais apdarais ir aksesuarais pasipuošusių svečių atvyks ir daugiau – tokie į dvarą bus įleidžiami nemokamai. Dar labiau pasiseks tiems, kas į šventę atjos raitomis ant žirgo – raiteliai per visą šventę bus nemokamai vaišinami dvaro alumi.
Šventės organizatoriai žada žiūrovams daugybę renginių – vyks riterių meistriškumo turnyras, kuriame jie kausis trijų rūšių ginklais, bus demonstruojami senoviniai amatai – žiūrovų akivaizdoje bus siuvami batai, gaminamos monetos, savo sugebėjimus rodys kalvis, staliai, juvelyrai, knygryšiai.
Šventės metu vyks 2-sis Lietuvos paršelių bėgimo čempionatas bei geriausio kiauliaganio rinkimai, žiūrovai kojas galės pamiklinti šokiuose, skambant gyvai muzikai.
Visą dieną Pakruojo dvare veiks senovinių ginklų bei šarvų ekspozicija, vaikai galės daugiau apie dvaro etiketą sužinoti Jaunojo riterio bei damos mokyklėlėje, o dvaro Traktieriuje bus galima paragauti Žiemgalos krašto valgių bei gėrimų.
Šventės dalyviai galės įsiamžinti ir filmuojant scenas iš filmo „Tadas Blinda“. Simboliška, nes kadaise dalis šio lietuvių kino klasikai priskiriamo filmo epizodų buvo filmuojama Pakruojo dvare ir jo apylinkėse.
G. Klimkevičius, kaip visada kupinas originalių sumanymų, į Pakruojo dvarą užsukantiems svečiams ne tik šios šventės metu, bet ir visais vasaros savaitgaliais sugalvojo dar vieną neįprastą pramogą – galimybę įsiamžinti senove dvelkiančioje fotosesijoje.
Visą vasarą Pakruojo dvare įsikurs tarsi iš XIX amžiaus atkeliavęs fotografas Martynas Juras, fotografuojantis autentišku senoviniu dumpliniu fotoaparatu ir nuotraukas gaminantis ambrotipijos būdu.
Savaitgaliais lankytojai galės ne tik įsiamžinti ambrotipuose, tačiau ir stebėti visą jų gamybos procesą, kai ant paprasto stiklo plokštelės tarsi pasakoje atsiranda veidrodinis atvaizdas.
G. Klimkevičiaus teigimu, sudėtinga senovine technologija sukurta nuotrauka – ambrotipas – dvaro svečiams kainuos nuo 100 litų. O pačios didžiausios, 40x40 cm dydžio nuotraukos kaina – 800 litų.
Įvertinus, kad pastarajai pagaminti sunaudojama tiek sidabro, kad išeitų vyriškas žiedas, tokia kaina didelė nebeatrodo. Pasak dvaro valdytojo, Vakarų Europoje už ambrotipijos būdu pagamintas nuotraukas tenka mokėti nuo 500 eurų.