- Kaip tau pavyksta, Sauliau? – klausiu.
- Netepsi – nevažiuosi. Gamtos dėsniai veikia net Kinijoje!
Arvydas pasakoja, kaip Makinlyje jie viską nešėsi maišeliuose žemyn. Ten pareigūnai pasveria ir jei būna per mažai, skiria baudą. Būna, kad alpinistai ir pasidalina svoriu, kad nereikėtų mokėti.
Su Sisia išsiskiriu be sentimentų, ne taip, kaip susitikau.
Perbridau upelį ir išvažiavau.
Keliai nežmoniškai išmalti, bet kostiumuotas kinas meistriškai pilotuoja mūsų visureigį.
Vakare sauna.
Gauname po muilo gabalą ir alaus butelį. Nusimetu vėjo neperpučiamą kostiumą ir atsisuku į veidrodį. Jame matau kraupiai perkarusį vyriškį. Nukarusios rankos, gyslotos maratonininko kojos. Be akinių sunkiai įžiūriu jo veidą: matau smarkiai suveltą barzdą, įdubusias akis, atrodo, mėlynas. Spėju, kad vyras už mane dešimt metų vyresnis.
Kelias minutes nustėręs spoksau į tą žmogystą, kol susitaikau su mintim, kad čia aš.
Vanduo, ir dar šiltas, yra stebuklas, o pirtis yra didžiausias žmonijos išradimas. Po mėnesio pertraukos vėl mėgaujuosi švariu gyvenimu. Ten, kalne, pirtis su litru vandens buvo greičiau zen budizmo seansas – kelios vandens čiurkšlės purvo nenuplauna, tik atgaivina sielą ir surikiuoja pakrikusias mintis.
Ant pirties laktų sėdime dviese – aš ir jaunas apvalus kinas. Jis įkyriai žiūri man į akis ir draugiškai šypsosi. Angliškai nekalba.
-Iš kur tu?- bandau paklausti rankų ženklais.
-Vietinis,- tokia pat kalba atsako kinas.
-Busnesman?- klausiu.
-Buzman,- atsako, nepaliaudamas šypsotis.
O paskui dar pasikalbame kiniškai.
-Gompai!
-Gompai!
-Cai tjen.
-Cai tjen.
Kinas neišlaikęs karščio dingo.
- Ką tu jam sakei? – klausia Mindaugas.
- Iš pradžių – į sveikatą, paskui – viso gero.
- Be ryšio!
- Ar geriau tylėti? Kiniškai tiek ir temoku.
Dabar ant laktų sėdime septyni lietuviai, o priešais mus kinas su kaklaraiščiu agituoja eiti į masažą. Tarptautiniais pirštų judesiais rodo, koks bus tas masažas. Žodžiu, pasiimk nuo baro vieną iš merginų ir lipk į palėpę su ja masažuotis. Rytoj jo agitacija gal ką ir sudomintų, bet šiandien nervina. Norisi tik dar vienos dušo srovės ir kaip nors nušliaužti iki lovos kitoje gatvės pusėje. Kinas nėra bukas, supranta bejėgišką mūsų būklę ir pasitraukia.
Atgimę ir nušvitę sugriūname saunos prieangyje. Greta stumdosi sunkvežimių vairuotojai, renkasi panas ir eina masažuotis. Mes nusiperkame po labai didelį vietinio alaus butelį ir bandome žiūrėti kinų kovinį filmą. Filmas idiotiškas, žiūrėti neįmanoma. Kurį laiką vangiai siurbčiojame beskonį skystį pavadintą alumi, o paskui šliaužiame miegoti.