„Ladoga Trophy“ - Europoje žinomiausios bekelės varžybos, kuriose, kitaip nei legendiniame Dakaro ralyje, neišeina važiuoti greitai. Čia varžomasi ne tik su priešininkais, bet ir su gamtos kliūtimis.
16 kartą rengiamose varžybose norą dalyvauti pareiškė per 270 ekipažų iš 15 šalių, tačiau į startą atvažiavo tik 220.
„Gal ir gerai, kad kitų nėra. Jei jie iki čia neatvažiavo, ką kalbėti apie tai, kad jie įveiktų Ladogos trasą“, - juokėsi starto ceremonijos vedėjas.
Rusų, latvių, estų, suomių, anglų, vokiečių būryje – ir keletas lietuvių, o vienais rimčiausių pretendentų laimėti šiemetes „Ladoga Trophy“ laikomi TR-2 klasėje važiuosiantys 55 metų kaliningradietis S.Šichotarovas ir 44 metų ariogališkis D.Danusas.
„Kontur Trophy“ komanda, kurioje – ir kitą „Toyota Land Cruiser“ vairuosiantis S.Šichotarovo sūnus Ivanas – išskirtinė tuo, kad atstovauja Rusijai, nors joje – nemažai žmonių, turinčių lietuviškas šaknis.
S.Šichotarovo pirmasis vardas – Antanas Vaitukaitis. Jis kilęs iš Šunskų Marijampolės rajone, ten buvo ir pakrikštytas. Sergejaus įvaikinimas buvo įslaptintas ir tik jau būdamas 51-erių jis išsiaiškino savo kilmę, susirado brolius ir seseris, dar gyvą savo krikšto motiną.
„Kol kas važiuojame su Rusijos vėliava, nes neturiu lietuviško paso, bet sieksiu gauti ir Lietuvos pilietybę“, - teigė S.Šichotarovas. Jis neslepia visos savo kilmės istorijos, tačiau viešai jos pasakoti nenori. Pasako tik tiek, kad įvaikintas buvo atsitiktinai.
Be S. Šichotarovo šturmano D. Danuso, komandoje dar dirba kaunietis vairuotojas Remigijus Motiejūnas ir mechanikas Gintaras Jocius.
G.Jocius – gimęs augęs Rusijoje, lietuvių šeimoje. Jis nekalba lietuviškai, bet turi abiejų šalių pilietybę. Gintaro tėvas jūrininkas sovietmečiu buvo paskirtas dirbti Kaliningrade ir liko ten.
„Mūsų komanda ypatinga tuo, kad joje lietuvių – daugiau nei rusų, - šypsojosi S. Šichotarovas. - Manau, kad lietuviškas charakteris „Ladoga Trophy“ mums padės iškovoti pergalę. Koks tas charakteris? Esame užsispyrę, darbštūs, disciplinuoti, atsakingi. Šios savybės, manau, charakterizuoja visus lietuvius. Nors neturiu lietuviško paso, labai myliu Lietuvą ir laikau ją savo tėvyne“.
Nuolat keičia kryptį
„Ladoga Trophy“ - devynias dienas truksiantis maratonas aplink didžiausią Europos ežerą Ladogą. Šio ežero apylinkėse gausu sunkiai išvažiuojamų vietų: pelkių, kemsynų, nuvirtusiais medžiais nusėtų keliukų. „Ladoga Trophy“ karts nuo karto keičia veidą ir kryptį. Kaip juokauja organizatoriai, dėl to, kad varžybų dalyviams nesusisuktų galva.
Šiemet važiuoti teks prieš laikrodžio rodyklę.
„Į komandą imu tik tuos, kurie myli darbą ir mėgsta pergales. Rėmėjams pažadėjome, kad grįšime tik laimėję. Jei nelaimėsime, grįžti negalėsime“, - ambicijų laimėti „Ladoga Trophy“ trofėjų neslėpė trečią kartą joje važiuosiantis S.Šichotarovas.
Pernai savo klasėje jis ilgai pirmavo, bet galiausiai smuko į ketvirtąją vietą, 2009-aisiais S.Šichotarovo ekipažas buvo antras.
S.Šichotarovą bekelės varžybomis užkrėtė sūnūs – Ilja ir Ivanas. Kone50-ties sulaukęs Sergejus ir pats nėrė į sportą, kuriame reikia ir ištvermės, ir vairavimo įgūdžių, ir pasiryžimo eiti iki galo.
„Kai sūnūs susižavėjo bekelės varžybomis ir pradėjo krapštytis su mašinomis, pasakiau: geriau jau viską darykime rimtai. Pats tuo taip susižavėjau, kad dabar tai – daugiau mano pomėgis nei sūnų“, - tvirtino S.Šichotarovas.
Jo jaunėlis Ivanas irgi važiuos tokia pat raudona „Toyota Land Cruiser“. Ar jam leidžiama įveikti tėvą? „Žinoma!“ - patikino S.Šichotarovas.
Šypseną kelia turistai
Ryškiai raudonos Šichotarovų „Toyota Land Cruiser“ iš karto krenta į akis. „Ladoga Trophy“ senbuviai pasakoja, kad varžybų stovyklose, vadinamuosiuose bivakuose, S.Šichotarovo stovykla – orientyras kitiems dalyviams. Norėdami pranešti, kur yra, šie, pavyzdžiui, sako: „Nuo Šichotarovo stovyklos – į kairę“.
Tačiau „Ladoga Trophy“ yra gerokai įdomesnės technikos. Įdomiausi – „Proto“ klasėje važiuosiantys prototipai, neturintys oficialaus pavadinimo. Tai – keturračiai monstrai tarsi iš filmų apie ateivius.
Tikriesiems varžybų dalyviams neretai šypseną kelia ir „Discovery“ klasėje važiuosiantys turistai. Kaip šypseną kelia ir jų automobiliai – pašaipiai parketiniais vadinami visureigiai. Tarp tokių – ir didžiulė kaip troleibusas „Toyota Tundra“: naujintelė ir blizganti.
„Yra gi bepročių“, - išpūtę akis į „Tundra“ žiūrėjo varžybų senbuviai. Tarsi patys nebūtų tokie pat. Juk „Ladoga Trophy“ trasose – gausu išmėginimų, kurie ne visiems įveikiami.
Tiesa, „Discovery“ klasės dalyviams nereikia tokių techninių sprendimų, kaip „sportininkams“. Šie turės įveikti sunkiausias „Ladoga Trophy“ trasas – irtis per purvą, pelkes, brastas. O „Discovery“ dalyviai važiuos keliukais ir juos net lydės gidai.
Labai svarbu būti tiksliam
„Ladoga Trophy“ - žinomiausios ir sunkiausios bekelės lenktynės Europoje. „Trophy Raid“ serijos varžybose svarbus ne tik greitis. Čia dar svarbesnis – tikslumas. Mat Ladogos ežero apylinkėse gausu vietų, kur vienas netikslus judesys, ir visureigis smenga į duobę.
„Važiuojant per pelkę labai svarbu nepažeisti žolės kilimo. Po juo – vanduo. Ir, jei tik kažką ne taip padarei, gali nugarmėti keturis metrus gilyn. Tokių buvo. Paskui traukė su sraigtasparniu“, - pasakojo G.Jocius.
„Ladoga Trophy“ startas šeštadienio rytą buvo duotas Sankt Peterburgo centre – Isakijaus aikštėje. Šis renginys buvo įtrauktas į miesto dienų programą. Sunkių ir ištvermės reikalaujančių lenktynių dalyviai, apsukę ratą – 1200 kilometrų - aplink Ladogos ežerą, finišuos birželio 3-iąją.