- Dėl kokių priežasčių pastaraisiais metais jėgos aitvarų sportas populiarėja bene sparčiausiai pasaulyje?
Na, visu pirma tai nėra brangus sportas, žmonėms jis yra paprastai prieinamas ir įkandamas, išmokti nėra sudėtinga, patogu, nes šį užsiėmimą galima lengvai derinti su atostogomis.
- Kiek apytikriai kainuoja minimali įranga?
Minimalią įrangą galima įsigyti nuo 1500 lt.
- Kiek metų valdote jėgos aitvarą?
Jau penki metai, kaip skrieju virš vandens.
- Kiek kainuoja viena pamoka ir kiek tokių reikia, kad išplauktum į jūrą vienas?
Individualus reikalas, bet vidutiniškai iki savarankiškumo prireikia 5-6 valandų mokymosi. Kaina svyruoja nuo 100-130 lt už valandą. Mokantis grupėse taikomos nuolaidos.
- Besimokantieji kaituoja ant žemės, ar tai irgi malonumas?
Besimokantieji prieš lipant į vandenį su jėgos aitvaru privalo išmokti vairuoti ant kranto mokyklinį aitvarą, kuris skirtas valdymo principui suprasti, nekeliant grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Tokie aitvarai būna 1,5 - 3,5 kvadratinių metrų dydžio, neturi daug traukos, yra saugūs ir yra puiki pramoga iškylaujant su šeima. Tokius aitvarus ypač mėgsta vaikai.
- Kilimas į vėją ant vandens pradedančiajam yra vienas sunkiausiai įsisavinamų dalykų. Kokios dažniausios mokinių klaidos?
Dažniausiai pradžioje dėl didelio informacijos kiekio ir įgūdžių trūkumo būna taip, kad mokinys susikoncentruoja ties aitvaro valdymu ir pamiršta apie lentą po kojomis, kojos atsipalaiduoja ir lenta pasprunka. Arba atvirkščiai, mokinys taip stengiasi atkartoti su kojomis viską, ką tik ką pasakė instruktorius, o rankas nevalingai pamiršta ir aitvaras krenta. Pradžioje yra sunkiausia viską vienu metu atsiminti. Nors man čia yra labai panašu, kaip išmokti važiuoti dviračiu – paprasta, kai išmoksti.
- Kur kaituojama Lietuvoje?
Geriausios sąlygos be abejonių yra Drevernoje, mariose priešais Juodkrantę, kur birželio 1 dieną atidaroma oficiali kaituotojų ir buriuotojų stotis „Svencėlė“. Galėsime džiaugtis sukurta infrastruktūra: dušais, kambarių nuoma, kavinukėmis. Lietuvoje sąlygos šiam sportui yra bemaž idealios.
- Kuo skiriasi lietuviai kaituotojai nuo užsieniečių?
Užsieniečiai naudoja mažiau saugumo įrangos, tokios kaip šalmai, liemenės ir plaukia didesniame vėjo diapazone.
- Viena iš pagrindinių priežasčių pritraukianti tiek daug šio sporto aistruolių – galimybė aukštai pašokti ir ilgai kyboti ore. Ar nebaisu pačiai atlikti šuolius? Kokie jausmai užplūsta?
Nėra baisu, nes nieko nedarau per prievartą. Kaitavime turbūt visiems savaime ateina momentas, kai norisi pašokti, nusibosta plaukioti pirmyn atgal. Laisvės jausmas yra nuostabus, akimirksniu išgaruoja visos mintys, dingsta rūpesčiai, išlipi į krantą pakylėtas ir kažkoks „išsivalęs“.
- Ar egzistuoja jėgos aitvarų aistruolių mados?
Egzistuoja. Kadangi šis sportas yra pakankamai jaunas, mados dar formuojasi. Kaituotojai be jokios abejonės visada nori išsiskirti, atrodyti kitaip, stilingai. Pagrindinė taisyklė – laisvi marškinėliai, laisvos, nevaržančios kelnės. Kiekvienas pats kuria savo stilių, svarbu yra originalumas, kad būtum išskirtinis drabužiu, plaukimo stiliumi ir net bendravimu ant kranto.
- Kokios yra pagrindinės kaituotojų taisyklės?
Laikytis saugumo taisyklių ir nepamiršti kremo nuo saulės. Mano atrastasis – „Lancaster“ firmos. Be apsauginio kremo galima rimtai nusvilti, vėjo belaukiant.
- Ką veikiate kai nepučia vėjas?
Yra kelios tobulos alternatyvos. Neseniai pradėjęs veikti „WakeRepublic cable“ parkas Salotės ežere, Pilaitėje. Ten organizuojamo plaukimo principas labai primena kaitavimą, tik stovinti ant lentos tempia ne aitvaras, o specialus lynas. Kitas šį sezoną ypatingai karštai pamėgtas stilingas užsiėmimas – riedlentės.