Tai viena garsiausių viršukalnių pasaulyje. Ji matyti iš trijų valstybių – Armėnijos, Turkijos
ir Irano - teritorijų ir yra akylai saugomoje Turkijos pasienio zonoje.
Senajame testamente minimas Ararato kalnas, kur po Didžiojo Tvano sustojo
Nojaus laivas. Iki šiol įvairių šalių ekspedicijos bando patvirtinti arba
paneigti šią istoriją, tačiau archeologiniai kasinėjimai čia draudžiami ir
paslaptis iki šiol tebėra neatskleista.
Lietuvių ekspedicija apsistojo prie kalno, tarpeklyje šalia senovinės
pilies griuvėsių. Čia, daugiau nei 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio
įsikūrę stovyklavietę, nakvojo po žvaigždėtu dangumi.
Mėnulio pilnatis, išryškindama kalnų kontūrus ir apšviesdama keletą spalvingų palapinių ir
jaukiai žėruojančią laužavietę, tobulai išbaigė kalnų peizažą. Netoliese
kalnų piemenys ganė avis, o aviganiai šunys įkyriai šmirinėjo aplink
stovyklavietę, reikalaudami maisto ir dėmesio.
„Amber Route BC“ ekspedicijos nariai, ankstyvą rytmetį išsirengę į kalnų
žygį, saulę pasitiko, grožėdamiesi snieguota didingo Ararato viršūne.
Apylinkėse vyksta nemažai statybų,tad vietiniai gyventojai džiaugiasi
nepaprastai didingu vaizdu iš savo namų langų.
Vėliau ekspedicija pajudėjo Juodosios jūros link, kur Turkija ribojasi su
Gruzija.
Araratas ir stovyklavietė kalnuose ekspedicijos nariams paliko neišdildomą
įspūdį. Vienintelė problema kalnuose - malkos laužui ir aplink zujantys
Kaukazo aviganiai.
„Nakvynė po atviru dangumi kalnuose yra puiki
patirtis ir nuotykis. Esu stovyklavęs įvairiomis sąlygomis, net ir
ekstremaliomis, bet čia prie Ararato - pirmąsyk“,-linksmai pasakojo
prodiuseris Alkas Paltarokas.