Aplankyti ir pamatyti mūsų krašte tikrai yra ką. Ramių ir romantiškų gamtos kampelių atrasite regioniniuose parkuose, istorinę praeitį primins senieji miesteliai ir kaimai bei įvairiose vietose įsitaisę kultūros paveldo objektai.
Vis dėlto planuojantiems savo atostogas visuomet aktualūs išlieka keli esminiai klausimai: kaip įdomiai praleisti laiką ir kiek visa tai kainuos. Vienas iš pasiūlymų, kaip galima suderinti minimalias išlaidas ir gimtojo krašto vertybių pajautimą, – pažintinės kelionės dviračiu. Tai būdas, reikalaujantis šiek tiek savų pastangų, tačiau žadantis nepakartojamus įspūdžius .
„Dviračių žygiai – tai judėjimas į priekį plačiąja prasme. Tuo pačiu, tai bendravimas, buvimas kartu bei galimybė ištrūkti iš miesto“ ,- kelionių žavesiu dalijosi ne pirmus metus pažintines keliones po Lietuvą organizuojantis Gintautas Deksnys.
Pramoga ar darbas?
Keliauti dviračiu galima labai įvairiai. Didelio pasiryžimo nereikalaujantys 1-2 dienų pasivažinėjimai pasirinktuose regionuose dažniausiai patraukia tuo, kad kas kartą gali atsidurti įvairiose vietose ir susipažinti su skirtingų Lietuvos kraštų subtilybėmis: maistu, gamta, kultūra.
Svarbiausia, kad nusigauti į pasirinktą vietą yra visai nesunku, taupu ir greita. Dviratį autobusu galima vežtis visiškai nemokamai, o panorusiems toliau esančius šalies kampelius pasiekti traukiniu, už papildomą bilietą dviračiui neteks sumokėti daugiau nei 20 litų.
Nusprendusiems savo jėgas išbandyti ilgesniame kelyje, teks šiek tiek pagalvoti prieš leidžiantis į kelionę. Pirmiausias dalykas apie kurį turėtų susimąstyti keliautojui - būsima kompanija. Juk tai žmonės, su kuriais teks dalintis ne tik vienu šaukštu ar antklode, bet ir visa savo kantrybe. Patyrę dviratininkai dalijasi nerašyta taisykle, kad praktiškiausia keliauti esant lyginiam žmonių skaičiui, tačiau labai svarbu įvertinti visų, kartu ketinančių vykti, sportinį pasirengimą.
Kaip pasirinkti maršrutą?
Maršruto planavimą verta pradėti tuomet, kai kelionės tikslai tampa aiškūs: ar vyksite į lankytinas vietas, ar norėsite ramiai pailsėti gamtoje, o gal įveikti kaip įmanoma daugiau kilometrų. Bet kuriuo atveju, kiekviename plane turi nusistovėti kontroliniai punktai, leisiantys sekti kelionės eigą.
Šiuos punktus galima pasirinkti pagal tai, kur yra specialios, turistavimui pritaikytos vietos. Ištroškusiems daugiau nuotykių ir norintiems įsikurti gamtoje patariama atsižvelgti į vandens telkinių išsidėstymą, stengtis rengti stovyklavietes šalia jų.
„Kelionių prioritetas – gamta, todėl ruošdamas maršrutus stengiuosi parinkti kuo nuošalesnes, kartais net užmirštas vietas“, - kalbėjo G. Deksnys.
Tinkamas pasiruošimas
Keliaujant vasarą neabejotinai tenka prisitaikyti prie permainingų oro sąlygų, todėl reikia būti pasiruošus bet kam. Ne paslaptis, kad esame pratę visuomet pasiimti daugiau nei mums iš tiesų gali prireikti, todėl, vadovaujantis keliautojų pamėgtu posakiu „Kylant į kalną gramai virsta kilogramais“, teks įvertinti visą kuprinės turinį.
Vykstant su kompanija reikia paskirstyti, kas už ką bus atsakingas ir kokius daiktus kiekvienam privalu turėti. Per didelė daiktų apkrova nuo pat kelionės pradžios gali tapti didžiausiu galvos skausmu.
Neabejotinai esama daiktų, be kurių neįsivaizduojama nei viena ilgesnė išvyka: palapinė, miegmaišis, peilis, lietpaltis, degtukai. Sąrašo viršuje – žemėlapis ir kompasas. Įvairia elektronine technika gamtoje pernelyg pasikliauti neverta, nes ji gali išduoti pačiose rimčiausiose situacijose.
Taip pat, reikia nepamiršti, kad dviratis gali sugesti bet kuriame kelionės etape, todėl praverstų bent vienas įrankių komplektas ir papildomi pinigai atsarginėms detalėms.
Nedrąsu vienam? Junkitės prie kitų
Tikriausiai daugelis kelionių taip ir neįvyktų, jei nesulauktume paskatinimo iš šono. Kai kuriuos žmones gali išgąsdinti atsakomybė suplanuoti įdomų ir saugų maršrutą, kitus – tinkamai apskaičiuoti kelionės laiką ir išlaidas. Tačiau visada galima rasti, kas šį darbą padarytų už jus.
Ne viename šalies mieste veikia organizacijos, kuriančios planus dviračių žygiams po Lietuvą. Už simbolinį 20–50 litų mokestį dienai jos gali pasiūlyti skirtingos trukmės maršrutus, apgyvendinimą, maitinimą bei įvairias pramogas. Taigi, neturintys drąsos kurti kelionės turinio patys, gali atsiduoti į jų rankas ir tiesiog minti pedalus savo malonumui.
Kadangi grupės žygiams sudaromos iš 8–10 žmonių, tai gali būti puiki proga susirasti daugiau bendraminčių. Dviračių žygių organizatorius džiaugėsi: „Norinčių prisijungti į žygius vis daugėja. Vienintelis mano patarimas dvejojantiems – pradėkite judėti ir patirsite malonumą, kurį sukelia kelionės po Lietuvą.“