Už teisę penkeriems metams išsinuomoti prekybos vietą verslininkai sutartimis įsipareigojo įrengti lauko kavines, vaikų žaidimų aikšteles, tualetus, vietas daiktams saugoti, dušo kabinas ir kitus patogumus.
Praustis brangu ir nepatogu
Antrosios Melnragės paplūdimio kavinėje šeimininkaujanti Erika Junokė sakė, jog norinčiųjų nusiprausti po dušu šiemet dar neatsirado. Ir ne tik dėl to, kad vėsu, bet ir dėl didelės paslaugų kainos.
Nuplauti kūną po saulės vonių kainuoja 10 litų. Greta lauko kavinės pastatytas konstrukcijas išvydę savivaldybės tarybos nariai, panorę apžiūrėti, kaip sezonui parengti pliažai, iš pradžių pamanė, kad tai pokštas.
„Tai - ne dušas, o parodija. Gal parodytumėte, kaip čia reikėtų praustis?“ - klausė Miesto ūkio komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.
Tačiau mestą priekaištą dėl neįgyvendintų įsipareigojimų verslininkė kaipmat atrėmė: „Sutartyje parašyta, kad būtina įrengti dušus, tačiau kokius – nėra apibrėžta.“
Valdininkai nesirodė
Politikai bandė įsivaizduoti, kaip reikėtų maudytis iš detalių surinktoje mobilioje kabinoje. Jie pasigedo tokio lygio paslaugų, kokius mato užsienio kurortuose. Ir šįkart tikėjęsi išvysti stacionarią įrangą, kurią būtų galima atpažinti iš tolo.
„Jie reikalauja, kad būtų kaip užsienyje, o sąlygų tam nesuteikia. Kaip įrengti stacionarias kabinas, jeigu nėra vandentiekio? Pirmiausiai, miesto valdžia turėtų pasirūpinti, kaip į paplūdimius tiekti vandenį. Dabar mums tenka pirkti 20 litrų vandens talpas, tai nemažai kainuoja, todėl tenka branginti ir paslaugą“, - skundėsi E. Junokė.
Dušų dar nebuvo įrengusios ir kitų Melnragės ruože veikiančių paslaugų zonų šeimininkai.
„Valdininkai viską numetė verslininkams, o šie padarė šnipštą“, - purkštavo nepatenkinti politikai. Tačiau miesto savivaldybės klerkai jų priekaištų neišgirdo – išvažiuojamajame posėdyje turėjęs dalyvauti Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda paskutinę minutę persigalvojo ir nepasirodė.
Neįgaliųjų paplūdimys – tik sveikiems
Kebliausioje padėtyje šią vasarą atsidūrė neįgalieji - jiems kelias prie jūros užkirstas. Atvykus į vietą, kuri ir vadinama neįgaliųjų pliažu, nes specialiai jiems skirta, pasitinka ženklas su užrašu: laiptais lipti pavojinga.
Vieninteliai arčiau jūros vedantys betoniniai laiptai su nuovaža vežimėliams nesuremontuoti po audrų, kai slinkdamos kopos juos gerokai suardė. Nors už kelių dešimčių metrų įrengti net du nauji mediniai laiptai, šių, pagrindinių iki šiol nesuspėta sutvarkyti.
Kol ieškota tam reikiamų lėšų, prasidėjo vasara, o remonto darbais dar nekvepia. Pas Klaipėdoje gyvenančią seserį iš Vilniaus pasisvečiuoti atvykusi ir tik su ramentais judanti Eleonora jūra priversta grožėtis tik iš tolo.
Prisiartinusi prie laiptų giminaitės lydima moteris galiausiai nusprendė prisėsti čia pat, ant suoliuko. Tam, kad neįgalus žmogus galėtų nusileisti žemyn į pliažą, reikia ne mažiau kaip trijų stiprių pagalbininkų. „Pasiklausau jūros ošimo ir gana, prieiti arčiau niekaip negaliu“, - atsiduso vilnietė.