Šių metų Didžiojo žygio objektas Kuldygoje - 2008 m. įkurta Pilies gatvės promenada. Nuo senojo mūrinio tilto atsiveria vaizdas į plačiausią Europoje Ventos krioklį, kurio aukštis – 249 m. Krioklys garsiausiai ošia pavasarį tirpstant ledams. Tada ir Venta patvinsta. Vasarą vanduo kiek nuslūgsta, bet rudenį Venta vėl atgyja. Pavasarį ir rudenį krioklyje neršia žuvys skraiduolės. Šalia krioklio per Ventą nutiestas vienintelis plytinis XIX a. tiltas, kuriuo dar ir dabar galima pervažiuoti automobiliu. Kuldygoje yra ir aukščiausias Latvijoje Alekšupytės krioklys (4,15 m).
Prie Ventos krioklio žydi, kvepia ir paukščių balsais džiugina Kuldygos miesto sodas su pavėsinėmis, fontanu ir apžvalgos stotelėmis. Vasaros vakarais jame vyksta kino seansai po atviru dangumi. Norint į juos patekti, reikia iš anksto registruotis telefonu.
Be krioklių ir tilto, Kuldygoje galima aplankyti 1935 m. įkurtą kraštotyros ir dailės muziejų, apžiūrėti 1244 m. pastatytos Livonijos ordino pilies liekanas, Rotušės aikštę, alekšupės malūną, dvi barokines bažnyčias, XVI-XIX a. gyvenamuosius namus.
Kuldygos rajone, prie Skrundos, įsikūręs vienintelis Latvijoje Pieno muziejus. Jame galima pasmaguriauti pieno produktų, susipažinti su Latvijos pieno istorija ir sužinoti, kad kadaise čia gamintą grietinėlę Anglijos Karalienė Motina paskelbė geriausia Europoje. Net dovaną pieninei atsiuntė už nepriekaištingą pieno perdirbimą. Čia saugomas ir šiai grietinėlei supilti naudotos skardinės dėžutės pavyzdys. Jei kas jau nebežino, kaip rankomis pamilžti karvę ir sumušti sviestą, muziejaus šeimininkė parodys, bus galima išmėginti pačiam. Muziejus įsikūręs senoviniame Kalno dvare (Kalna muiža).
Dainuojanti Liepoja
Jei Kuldyga – romantiškiausias šalies miestas, tai netoli jos esanti Liepoja – muzikaliausias. Kad Liepoja laikoma Latvijos muzikos sostine, įsitikinau vos įkėlusi koją į miestą - jame tenka pasivaikščioti natomis, kuriomis išmargintos gatvės ir šaligatviai. Natos po kojomis rodo kelią į visus svarbiausius miesto pastatus, parkus ir muziejus, sujungdamos juos į vientisą turistams skirtą pasivaikščiojimo maršrutą „Liepoja iš natų“. Maršruto ilgis – 3,5 km.
Natos atveda į dar vieną šių metų Didžiojo žygio objektą – Liepojos himno personažų alėją. Septynios viena po kitos išdėliotos bronzinės skulptūros žymi septynis Liepojos himno posmelius. Bronzos raidėmis užrašyti posmelių žodžiai atrodo lyg pleventų vėjyje. Šios skulptūros yra Liepojos himno „Mieste, kuriame gimsta vėjas“ personažai. Be šios alėjos Liepoja turi ir Latvijos muzikos garbės alėją su 35 muzikantų delnų atspaudais bei didžiausią gitaros skulptūrą Latvijoje.
Liepoja yra trečiasis pagal dydį Latvijos miestas. Jame daug medinės architektūros pastatų ir raižiniais puoštų medinių namų. Pagrindinėje Liepojos aikštėje vasarą žydi rožės. Ji ir pavadinta Rožių aikštės vardu. Netoli aikštės esanti Šv. Trejybės bažnyčia garsėja didžiausiais iki šiol nerekonstruotais mechaniniais vargonais pasaulyje. Rugsėjo mėnesį bažnyčioje rengiamas tarptautinis vargonų muzikos festivalis.
XX a. pradžioje Liepoja keletą mėnesių buvo Latvijos sostinė. Šis miestas kadaise turėjo ir savus pinigus. Dabartinis studentų miestas ir uostas garsėja festivaliais ir renginiais. Jame veikia seniausias profesionalus teatras, vienintelis profesionalus simfoninis orkestras, lėlių teatras. Čia vyksta populiariosios, roko ir vargonų muzikos festivaliai.
Pažintį su meno ir muzikos miestu galima pradėti nuo bet kurios natos. Liepojoje gimė ne vienas garsus latvių muzikantas, joje yra meno ir muzikos kolegijos, pirmoji Latvijos roko kavinė “Rokkafejnica” ir muzikos klubas “Fontaine Palace”.
Liepojos pakraštyje stovi Karuosčio kalėjimas. Tai visas karinis miestelis, pastatytas XX a. pradžioje, anksčiau buvęs trumpalaike laivyno jūreivių ir puskarininkių drausminių nuobaudų atlikimo vieta. 1906 m. čia įsikūrė pirmoji carinės Rusijos povandeninių laivų bazė. Sovietų ir Latvijos armijos jūrų pajėgos šį kalėjimą naudojo kaip sargybos būstinę. Daug metų čia buvo maištaujama, todėl sakoma, kad iki šiol karceriuose girdisi keistų, nepaaiškinamų garsų, išsijungia elektros lemputės, atsidaro kamerų durys ir koridoriuose pasirodo vaiduokliai. Paskutiniai kaliniai savo pėdsakus ant kamerų sienų paliko 1997 m.
Kiti 2012 m. Didžiojo žygio po Baltijos šalis objektai Latvijoje:
Diklių dvaro viešbutis, Apžvalgos bokštas Dzintarų miško parke, Cėsių pilies ir dvaro kompleksas, Lustūžio ola, Siguldos viduramžių pilis, Latgalos kultūros ir istorijos muziejus
Tervetės gamtos parkas, Paukščių stebėjimo bokštas Kemerų nacionaliniame parke.