Iš nuobodėjančio Vilniaus jaunuoliai traukia šėlti į atkutusį Kauną

Ilgą laiką į Kauną kaip į beviltiškai nuobodų ir sustingusį miestą žiūrėjęs trisdešimtmetis vilnietis Aurimas L. ir jo bičiuliai pastaruoju metu mano visiškai kitaip.

Pernai rudenį vieną vakarą po krepšinio rungtynių Kaune pasidairyti nutarę vyrai maloniai nustebo, kai šurmuliuojančiame lyg bičių avilys senamiestyje sunkiai rado vietą vienoje iš tirštai apsėstų kelių dešimčių lauko kavinių.

Apie vidurnaktį naktiniame klube linksmybes pratęsti nutarę vilniečiai dar labiau nustebo pamatę, kad patekti į daugelį populiarių pasilinksminimo vietų Kaune nėra paprasta: prie įėjimų į klubus nutįsusios ilgos trokštančių patekti eilės.

Iki pat ryto tąkart keliuose Kauno klubuose siautę vyrai įvertino tai, kad daugelis Kauno pramogų erdvių įrengtos itin šiuolaikiškai, į jas neįleidžiami neblaivūs asmenys, o kokteiliai – būtinas klubinio gyvenimo atributas – gerokai pigesni nei sostinėje.

Vis dėlto Kauno pramogų ir kultūrinį gyvenimą atgaivinę verslininkai turėtų kaip ugnies vengti konfliktų su ramybę mėgstančiais pagyvenusiais kaimynais: būtent jie privertė uždaryti populiarius klubus Vilniuje, pravaikė gatvės muzikantus iš sostinės senamiesčio.

Į Kauną vienoje sostinės įmonėje pardavimo vadovu dirbantis Aurimas L. atvažiuoja bent keletą kartų per mėnesį, todėl puikiai žino daugybę vietų, kur galima pasilinksminti.

Vyras prieš kelerius metus studijavo Kauno technologijos universitete, tačiau tuomet buvo paniręs tik į studentiškas linksmybes.

Mieste vykusios viešos pramogos jo netraukė, jų net nepastebėjo.

Aurimas L. neslėpė, kad tuomet vakarais vengė eiti į Laisvės alėją ir senamiestį. Būdavę taip nyku, kad žmogų gatvėje retai pavykdavo sutikti. Dabar jis negali atsistebėti pokyčiais.

„Čia tokia atgaja, kad Rotušės aikštė ir Vilniaus gatvė net paprastų dienų vakarais tampa tarsi vienu ilgu ir visada žmonių apsėstu baru.

Be to, prie dažnos kavinės groja muzika, vyksta kultūriniai renginiai. Vilniuje to pradedu pasigesti“, – sakė Aurimas L.

Pernai vilniečiui dar atrodė, kad gali būti nesaugu vaikščioti Nemuno krantine, Santakos parku ir užsukti pailsinti kojų į prie upės įrengtą amfiteatrą. Tačiau išvydęs patogiai ant žolės ar amfiteatro suolų įsitaisiusias poreles, šeimas su vaikais, bičiulių kompanijas, vyresnio amžiaus kauniečius ir net užsieniečius Aurimas L. pradėjo tikėti, kad Kaunas tampa laisvas ir kosmopolitinis.

Kauno senamiesčio atgaivinimo laurus, be jokių abejonių, reikia atiduoti ne miesto valdžiai, o čia dirbantiems verslininkams ir menininkams.

Prieš keletą metų kūrybingi M. Daukšos ir M. Valančiaus gatvių nedidelių meno dirbinių parduotuvių bei galerijų savininkai pasėjo senamiesčio švenčių sėklą. Pradėję nuo tekstilininkų parodų, performansų ir kitų kultūrinių projektų, jie ėmė iš namų traukti lig tol juose kiurksoti mėgusius kauniečius.

Menininkų pavyzdžiu užsikrėtė Rotušės aikštėje veikusių kavinių šeimininkai – jie susibūrė į Senamiesčio gaivintojų klubą. Bene pirmasis Rotušės aikštėje staliukus pasistatė ir lauko prekybą pradėjo restoranas „Medžiotojų užeiga“. Netrukus lauko baru ir didžiuliu ekranu šioje vietoje pradėjo vilioti kavinė „Skliautas“.

Prieš metus Vilniaus meras Artūras Zuokas „Laikinajai sostinei“ kalbėjo, kad kauniečiams trūksta sveiko didžiavimosi savo miestu, pasitikėjimo ir sugebėjimo parodyti, kas jame geriausia.

„Kaunas – neatskleistų galimybių miestas. Padaryti jį patrauklesnį trukdo siauras Kauno valdžios požiūris“, – sakė sostinės meras.

Nors Kauno valdžia nesiveržė rodyti iniciatyvos atgaivinti senamiestį, šios miesto dalies kavinių šeimininkų užmojus ji palaiko. Lauko prekyba besiverčiantys verslininkai jau ne pirmus metus yra atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio.

Be to, dar nenumarinta pernykštė idėja, kad Vilniaus gatvė ir Rotušės aikštė turėtų tapti zona, kur pramogauti galima iki vidurnakčio ir dar ilgiau.

Vos kelis mėnesius vicemero poste pernai išsilaikęs Povilas Mačiulis senamiesčio verslininkų ir baruose sėdinčių naktibaldų širdyse išliko tikru Prometėjumi.

Mat senamiesčio gyventojams jis pasiūlė labai paprastą sprendimą: jei kam nors nepatinka čia gyventi, tegul išsikrausto. Senamiestis – visų kauniečių ir miesto svečių pramogų zona.

Daugelis naktinėtojų greičiausiai nesutiktų su liberalių ir šiuolaikiškų pažiūrų meru save laikančiu A. Zuoku, kuris tame pačiame interviu pabrėžė, jog Kaunui reikia įpūsti daugiau optimizmo. Atrodo, kad pastaruoju metu jo labiau reikia Vilniui.

Juk sostinėje vienas po kito uždaromi spėję išpopuliarėti ar naujai įkurti naktiniai klubai, o Kaune jie vienas po kito atidaromi.

„Sostinėje pastaruoju metu daugelyje naktinių klubų ir kokteilių barų tvyro laidotuvių nuotaikos. Dažna linksmybių vieta duris užveria ar jos likimas kybo ant plauko neva dėl to, kad kaimynystėje įsikūrę žmonės skundžiasi triukšmu. Kitos neatlaiko gretimų barų konkurencijos ar rezgamų intrigų“, – tikino Aurimas L.

Priversti uždaryti naktinį klubą nėra sudėtinga. Reikia tik sutrumpinti licenciją prekiauti alkoholiu iki 22 ar 24 val., kas pastaruoju metu dažnai daroma sostinėje, ir klubo savininkai visam ar tam tikram laikui užrakina linksmybių oazės duris.

Prieš porą mėnesių duris atvėrusio vieno didžiausių Kaune naktinių klubų savininkas Rytis Garbaravičius įsitikinęs, kad šiuo metu Kaunas – itin gera vieta plėtoti pramogas.

„Aktyvus gyvenimas mūsų mieste, ypač savaitgaliais, verda visą parą. Į klubus ir kokteilių barus vis drąsiau eina ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus kauniečiai. Pigūs reisai į miestą pritraukia būrius užsieniečių. Staliukus iš anksto beveik kas vakarą rezervuoja vilniečiai ir klaipėdiečiai“, – tikino verslininkas.

Šiuo metu Kaune veikia per dešimt populiariais laikomų naktinių klubų ir kokteilių barų. Dar keli yra mažiau mėgstami lankytojų.

Mažesni Kauno klubai ir barai įsikūrę senamiesčio pastatų požemiuose, didesni – verslo ar prekybos centrų patalpose, loftuose. Klubuose įprastai telpa nuo 300 iki beveik tūkstančio žmonių.

„Ne vienos Kauno pasilinksminimo vietos interjeras ir įranga prilygsta aukštos klasės užsienio naktiniams klubams“, – tvirtino Kauno pramogų pasauliu susižavėjęs vilnietis Aurimas L.

Klubinėtojai pastebi, jog Kaune daugelis naktinių klubų gyvuoja ne ilgiau kaip penkerius metus, kad lankytojams nenusibostų.

Po to jie arba iš pagrindų atnaujinami, arba parduodami kitiems savininkams, kurie taip pat dažniausiai pirmiausia galvoja apie erdvės pokyčius.

Dažno gerą vardą išlaikyti trokštančio kaunietiško klubo svarbiausias tikslas – sutraukti kuo daugiau vadinamojo auksinio jaunimo, pramogų pasaulio garsenybių ir žinomų žmonių. Maloniai laukiami ir vyresnio amžiaus lankytojai, kurie paprastai į klubą su tuščiomis piniginėmis neina.

„Į mūsų klubą neįleidžiami jaunesni nei 21 metų, neblaivūs, agresyvūs, sportine apranga vilkintys žmonės. Tokia kontrolė leidžia saugiai ir maloniai linksmintis kitiems klubo lankytojams, o klubui išlaikyti gerą vardą“, – sakė neseniai vienų metų veiklos gimtadienį minėjusio klubo šeimininkas Giedrius Ambrazevičius.

Šiame klube šiemet 28-ąjį gimtadienį audringai su Lietuvos pramogų pasaulio garsenybėmis šventė stilistas Mantas Petruškevičius. Iki tol visas šventes Vilniuje organizavęs vyras Kauną pasirinko dėl čia suklestėjusio pramogų verslo.

Aurimo L. akimis, į Kauno naktinius klubus renkasi labai įvairi publika. Tačiau išlieka vienas pagrindinių kaunietiškų bruožų – žmonės čia ypač mėgsta prašmatniai puoštis.

„Vilniuje klubinėtojai rengiasi kiek kukliau, bet įdomiau. Kaune daugiau dėmesio skiriama prekės ženklams ir madai, tačiau kai kuriuose klubuose galima pamatyti daug labai panašiai apsirengusių merginų“, – pastabomis dalijosi Aurimas L.

Atėjus į klubą įprasta nusipirkti alkoholinį kokteilį, kurių kainos Kaune prasideda nuo 10–12 litų. Merginų ar moterų rankose dažnai galima išvysti panašiai kainuojančią putojančio vyno taurę. Populiariuose sostinės klubuose gėrimai maždaug 20–30 proc. brangesni.

Apskaičiuota, kad vidutiniškai per vakarą Lietuvoje vienas lankytojas klube išleidžia maždaug 30 litų.

Laisvos meninės raiškos projekto „Flux’us ministerija“ pirmiausia buvo įgyvendinta Vilniuje.

Tačiau projektas sostinėje baigėsi, o Kaune, buvusiose batų fabriko „Lituanica“ patalpose, nuolat sukiojasi ir jaunuoliai, ir vyresni jaunatviškos menininko dvasios nepraradę žmonės.

„Ministerija“ tampa talentų kalve: čia skamba dainuojamoji poezija, skaitomos eilės, rengiamos paveikslų parodos, spektakliai.

Atvirų renginių metu gali ateiti kas nori, išsirinkti čia pakabintus scenos drabužius ir vaidinti kas tik šauna į galvą – Hamletą, Mikę Pūkuotuką ar pirmąja meile nusivylusią alaus skardinę.

Daugybę metų neturėdami kitos išeities kauniečiai vyko į sostinę norėdami pamatyti bent kiek garsesnio užsienio atlikėjo ar grupės koncertą. Dabar dažnai niekur važiuoti nereikia, nes į Kauną plūsta geriausi Lietuvoje ir net Baltijos šalyse koncertinius turus rengiantys dainininkai.

Vilniečiams dėl to teko gerokai nuleisti garą – sėsti į automobilius, autobusus ar traukinius ir traukti į Kauną. „Žalgirio“ arena lyg magnetas traukia pramogautojus iš kitų Lietuvos vietų.

„Daugeliui vilniečių dar sunku suvokti, kad Kauną, o ne Vilnių pasirinko tokios garsenybės kaip Lenny Kravitzas, „The Prodigy“ ar Marilyn Mansonas. Tiems, kurie spėjo pabūti arenoje, klausimų nekyla“, – sakė Aurimas L.

„Dėl policijos prevencinio darbo ir vaizdo kamerų šiemet įvairių pažeidimų ir nusikaltimų centrinėje miesto dalyje užregistruota mažiau nei pernai.

Šią vasarą į gerąją pusę pasikeitė situacija prie Nemuno esančiame amfiteatre. Dėl svaigalų vartojimo ir triukšmavimo viešojoje vietoje nubausta kelis kartus mažiau jaunuolių nei tuo pat metu pernai.

Prie jaunimo pamėgtų naktinių pasilinksminimo vietų nesutarimų taip pat pasitaiko, tačiau pastaruoju metu jie nėra dažni.

Policija sulaukia senamiesčio gyventojų skundų dėl triukšmo vakare ir naktį, tačiau jų taip pat gerokai mažiau nei anksčiau.

Jei užeigos pažeidžia tvarką ir triukšmas girdėti ilgiau, nei baras ar kavinė gali dirbti, už viešosios rimties trukdymą pirmą kartą pažeidėjui gresia įspėjimas arba bauda iki 300 litų.

„Kauno senamiestis iš apmirusio tapo gyvu, kai kavinių savininkai pagaliau suprato, kad reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o vienytis. Be to, jau seniai buvo aišku, kad lankytojams vien kepsnio ir alaus bokalo nepakanka. Pradėjome rengti muzikos vakarus, rodyti spektaklius, filmus, organizuoti šventes.

Senamiestis viena didele pulsuojančia arterija tapo, kai bendram tikslui susijungė Vilniaus gatvės kavinių šeimininkai. Kone kiekvieną savaitgalį rengiame masines senamiesčio šventes, sutraukiančias minias žmonių.“