Santorinas
Vulkaninės kilmės Santorino sala, esanti pietinėje Kikladų salyno dalyje – viena iš romantiškiausių Viduržemio jūros salų. Ši pusmėnulio formos sala vilioja turistus ir poilsiautojus unikaliais kraštovaizdžiais, jaukiomis gatvelėmis nedideliuose miestukuose ir Graikijos vizitine kortele tapusiais baltais namukais, pagražintais jūros mėlynumo akcentais. Santorino sala yra vulkaninės kilmės, o salą suformavęs vulkanas yra iki šiol aktyvus, nors paskutinis jo išsiveržimas įvyko prieš daugiau nei pusšimtį metų. Mokslininkai teigia, jog po Santorinio ugnikalnio išsiveržimo žlugo Mino civilizacija, klestėjusi maždaug prieš 4000 metų gerokai į pietus esančioje Kretos saloje.
Sicilija
Didžiausia Viduržemio jūros sala Sicilija, nors ir priklauso Italijai, tačiau yra autonomiškas regionas, kuriam būdinga savita kultūra. Sicilijos istorijoje, architektūroje ir vietos tradicijose savo pėdsakus paliko graikų, romėnų, arabų, bizantiečių kultūros. Ši sala kartais vadinama tiltu tarp Europos ir Afrikos žemynų. Sicillijos saloje esantis Etnos ugnikalnis – vienas didžiausių pasaulyje veikiančių ugnikalnių ir aukščiausias ugnikalnis Europoje (3320 m). Senovės romėnai tikėjo, jog Etnos kalne yra ugnies dievo Vulkano kalvė. Sicilija daugumai asocijuojasi su mafijos tėvyne, būtent iš šios salos kilęs garsusis Mario Puzo „Krikštatėvio“ herojus – Donas Korleonė.
Kreta
Kreta – didžiausia Graikijos sala, nuo seno žavinti keliautojus ir poilsiautojus gamtos grožiu ir įvairove, uolėtais krantais, žaliais slėniais ir žydra jūra. Saloje driekiasi ilgiausias Europos tarpeklis – Samarija. Kretoje atsirado pirmoji Europos civilizacija, jos pėdsakų šiandien galima aptikti aplankius Knoso rūmų, statytų prieš 4000 metų, griuvėsius. Ilgą laiką salą valdę venecijiečiai taipogi paliko savo pėdsakų – Chanijos ir Retimno senamiesčiai dvelkia venecijietišku stiliumi.
Maljorka
Didžiausia Balearų salyne Maljorkos sala – paplūdimio poilsiautojų rojus. Teigiama, kad apie 280 dienų per metus šioje saloje būna saulėtos. Be to, Maljorka garsi kontrastingais kraštovaizdžiais – čia išvysite kalnus, lygumas, uolas, javų laukus ir pasakiškus paplūdimius.
Kapri
Palyginti nedidelės Kapri salos uolos iškilusios tarp Neapolio ir Salerno įlankų. Salos pavadinimas graikų kalba (capros) reiškia šerną. Kaprio salą poilsiautojai pamėgo dar romėnų laikais, kuomet Romos imperatorius Tiberijus I a. čia pasistatė savo rezidenciją. XIX a. salą poilsiautojai atrado iš naujo: visų pirma, dėl įstabios gamtos. Lankytojus žavi uolėtos ir aukštos salos pakrantės, be to, čia gausu urvų, arkų, grotų, iš kurių žymiausia – Žydroji grota (Grotta Azzurra). Saulės spinduliai, patenkantys pro skaidrų žydrą jūros vandenį šios grotos erdvėje sukuria neįtikėtiną šviesos efektą.
Islandija
Ši Europos šiaurėje Atlanto vandenyne esanti vulkaninės kilmės sala – pilna kontrastų. Islandija garsėja gausybe fiordų išraižytomis pakrantėmis, tebeveikiančiais ugnikalniais, geizeriais, ledynais ir karštosiomis versmėmis. Ugnikalnių išsiveržimai bei žemės drebėjimai Islandijoje gana dažni. Bene visiems keliautojams įsimintiniausias 2010-ųjų vasaros įvykis buvo išsiveržęs Ejafjadlajaokudlio ugnikalnis, ilgam sutrikdęs Europos lėktuvų skrydžių grafiką. Islandijoje iš viso yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 veikia nuolat. Maždaug dešimtąją dalį salos dengia nuolatiniai ledynai, tačiau didžiausia Islandijos garsenybė – Didysis Geizeris, nuo kurio kilo ir bendrinis žodis „geizeris“. Pastaruoju metu šis gamtos stebuklas, kadaise vandens ir garų fontaną šaudavęs į 60 m aukštį, yra nurimęs.
Korsika
Laukiniai smėlio paplūdimiai, įspūdingos uolos, mirtų kvapas ir Viduržemio jūros pakrantėms būdingi vynuogynai, citrusų plantacijos bei alyvmedžių giraitės – tai tik keletas žodžių, apibūdinančių ketvirtą pagal dydį Viduržemio jūros salą Korsiką. Skirtingais laikotarpiais salą valdė kartaginiečiai, romėnai, gotai, Saracėnai. Nors oficiali Prancūzijai priklausančios salos kalba yra prancūzų, korsikiečiai kalba italų kalbos tarme ir nelaiko savęs prancūzais, mat salą Prancūzijos karalius Liudvikas XV įsigijo iš Genujos, kadaise klestėjusio Italijos uostamiesčio. Bene labiausiai korsikiečiai didžiuojasi įžymiausiu savo tėvynainiu Napoleonu Bonapartu, kuris gimė salos sostinėje Ajače.
Kipras
Kipro sala yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Saloje, galima sakyti, nuolat šviečia saulė: vidutiniškai 340 dienų per metus! Sala vilioja ne tik puikiomis pakrantėmis ir paplūdimiais, bet ir kultūriniu palikimu – graikų šventyklomis, autentiškais keramikos dirbiniais, romėnų mozaikomis, puikia Viduržemio jūros virtuve. Pietvakarinėje Kipro pakrantėje įsikūręs Pafosas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip pasaulio kultūros ir gamtos lobynas, be to, garsėja kaip graikų meilės ir grožio deivės Afroditės gimtinė.
Netoli Turkijos krantų esančioje ir Graikijai priklausančioje Graikijos Rodo saloje kadaise stovėjo vienas iš septynių Antikos pasaulio stebuklų – Rodo kolosas. Įspūdingo dydžio saulės dievo Helijaus statula žymėjo vartus į Rodo uostą. Pasak graikų mitologijos, Rodo sala atsirado saulės dievui Helijui susijungus su nimfa, vardu Rodė. Sala iškilusi iš jūros, o jos gyventojai laikomi saulės dievo vaikais.
Sardinija
Sardinija – antra pagal dydį Viduržemio jūros sala, priklausanti Italijai. Sala garsėja ne tik maloniu klimatu, bet ir puikiais smėlio paplūdimiais, romantiškomis įlankėlėmis bei grotomis. Sardinijoje sklando legenda apie kadaise šioje saloje gyvenusius milžinus, nusileidusius iš žvaigždžių. Iki šių dienų išlikę mistinės milžinų kapavietės bei neįprasti kūgio formos statiniai nuragai, kurių tikrąją paskirtį gaubia paslaptis. Apie Sardinijos milžinus savo poemose yra rašęs ir vienas žymiausių Antikos autorių Homeras.
Hvaras
Hvaras – Adrijos jūros sala, esanti netoli Kroatijos Dalmatijos pakrantės ir garsėjanti gerais paplūdimiais ir švelniu klimatu. Kaip ir visoje Adrijos jūros pakrantėje, čia aptinkama romėnų, bizantiečių, kroatų, venecijiečių laikų pėdsakų. Hvaro miestas įžymus tuo, jog čia buvo pastatytas vienas iš pirmųjų teatrų Europoje. Sala garsėja čia auginamomis levandomis, kurių eteriniai aliejai naudojami įvairiems kosmetikos ir parfumerijos gaminiams.
Madeira
Atlanto vandenyne esantis Madeiros salynas priklauso Portugalijai. Iš čia kilęs specifinio skonio Madeiros vynas, pasižymintis unikalia gamybos technologija. Madeiros reljefas yra itin kalnuotas, o klimatas – palankus poilsiautojams.
