Skirtingai nei juoda, žalioji arbata taip pat malšina troškulį. Tačiau ji neturėtų būti stipri ir saldi. Užtat visai netinka žolelių arbata, kadangi visi žoliniai augalai turi pašalinį poveikį, o vartojant dideliais kiekiais veikia kepenis.
Per karščius kartu su skysčiais mes prarandame ir didelį kiekį druskų: natrio, kalio, magnio, kuriuos taip pat reikia papildyti. Nors jų gauname daugiausiai su maistu, tačiau per karštas dienas, kai visai nesinori valgyti, reikia kitaip padėti organizmui. Tarkim, jei kiek pasūdžius vandenį, tai tokiu atveju organizmas pasipildytų tik natriu. Todėl geriau gerti mineralinį vandenį - 1 butelį per dieną.
Vanduo su citrina. Toks gėrimas nekenkia skrandžiui, jei į vandenį nebus išspausta visa citrina. Tačiau nebus ir didelės naudos. Tai tiesiog malonaus skonio vanduo, kuris sudirginęs skonio receptorius, malšina troškulį vos geriau nei įprastas vanduo.
Troškulio padeda atsikratyti ir nesaldžios sultys ar kompotai, pagaminti iš džiovintų vaisių ir uogų. Tiesa, su sultimis kiek blogiau, kadangi jose paprastai būna nemažai cukraus. Nors ir daug jų išgėrus nieko blogo neatsitiks, tačiau vis dėlto net ir natūralios sultys neatstoja vandens, kai labai norisi gerti. Be to, kam jums reikalingi papildomi angliavandeniai, kai maiste jų per akis.
Daug kas per karščius geria šaltą kavą ir tvirtina, kad ji puikiai atgaivina.
Išgėrus atvėsusios kavos iš tikrųjų suteikia energijos ir jėgų, tačiau tas gėrimas vis dėlto pasižymi ne troškulį malšinančiomis savybėmis. Reikalas tas, kad karštomis dienomis arterinis spaudimas paprastai būna kiek žemesnis, o kava lengvai jį pakelia ir pagerėja savijauta. Tačiau tada išgėrus daug kavos norisi dažniau eiti į tualetą, o tuo pačiu sumažėja vandens organizme. O tai per karščius nėra gerai.
Dar vienas populiarus tarp žmonių būdas numalšinti troškulį - išgerti šalto pieno stiklinę per karščius. Tačiau gydytojai tam nepritaria. Tai ne gėrimas, o pilnavertis maistas. Jame daug baltymų, riebalų, angliavandenių, kuriuos įsisavinant reikalingi visi tie fermentai, veikiantys kartu su kitais produktais. Išgėrus pieno, organizmas priverstas dirbti, eikvoti jėgas, kurių nereikalauja, pavyzdžiui, paprastas vanduo. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie kefyrą, pasukas, jogurtą ir t.t.
Viso pasaulio dietologai saldų gazuotą vandenį kaltina tuo, kad dabar vaikai dažnai sunkiai beįlenda net į suaugusiųjų drabužius. Tai viena iš vaikų nutukimo ir cukrinio diabeto priežasčių. Anot medicinos specialistų, tokiais kiekiais saldaus gazuoto vandens niekada negėrė. Net ir tada, kai jį pradėjo gaminti 1950 metais pilstė į 200 ml talpos butelius, o ne į didžiulius butelius kaip dabar. Kaip ir bet kur kitur, taip ir čia daug ką lemia dozė:. Nieko neatsitiks, jei išgersite vieną saldaus gazuoto vandens stiklinę per savaitę, tačiau rimtai rizikuosite, jei išgersite 2–3 litrus per dieną.
Žinia, žmogaus organizmas susideda iš 70 proc. vandens. Net kauluose yra 22 proc. vandens. Sveikam suaugusiam žmogui suvartojamų skysčių paros norma 35–40 mg/kg. O jei oro temperatūra aukštesnė kaip +25 laipsniai, skysčių poreikis padidėja. Todėl kiekvienam žmogui skysčių kiekis nustatomas individualiai, priklausomai nuo to, kiek laiko jis praleidžia karštyje, o kiek kondicionuotoje patalpoje, koks jo gyvenimo būdas, kuo jis užsiima, kiek sveria ir t.t.
Nepaisant to, nereikėtų laukti, kol organizmas pats pradės siųsti signalus. Todėl gerkite nuolat, ypač per karščius. Tiesa, su amžiumi žmogaus organizmas ima prasčiau funkcionuoti ir žmonės neretai priima skysčių stygiaus signalus kaip alkio priepuolį, todėl užuot išgėrę vandens, pradeda gausiai valgyti. Užtat geriausia išeitis - gerti dažnai, bet ne po daug: po 1/2 stiklinės ar gurkšneliais per visą dieną, nepriklausomai nuo vartojamo maisto. Jokiu būdu negalima išgerti iš karto visą litrą skysčių, ypač prieš einant miegoti. Tada šlapimo pūslėje susikaupia daug šlapimo, kuris gali būti atmestas į kepenis, o dėl to atsiranda pielonefrito rizika.