Nors pastarąją savaitę orai jų nelepino, baltarusiai nusiteikė optimistiškai: „Mes savo šalyje jūros net neturime, todėl skųstis, kad čia blogai, negalime. Galėtų būti ir šilčiau, bet mes ir taip randame pramogų – važinėjame dviračiais, skaitome knygas, stebime saulėlydžius. Palangoje mums patinka. Palyginti su Baltarusija, čia geras ir aptarnavimas, ir kainos prieinamos.“
Akivaizdu, kad vasaros karščiai į Lietuvos pajūrį vis dar neskuba. Nors sekmadienį prasidėjęs antras vasaros mėnuo palepino kaitra, Palangos verslininkai ir poilsiautojai stebuklų nesitiki – pirmiems vėsus oras žlugdo prekybą, o antriems ilsėtis tenka su skėčiu rankose.
Dienas, kai lepino saulė ir šiluma, per pirmąjį vasaros mėnesį buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Šiomis dienomis maudytis jūroje ryžtasi jau daugelis, mat saulė nutarė pasirodyti kartu su pirmosiomis liepos akimirkomis.
Arčiau jūros įsikūrę verslininkai pripažįsta – vasaros pradžia juos nuvylė. Poilsiautojų antplūdžio pajūris nesulaukė net per Jonines, todėl viltys dedamos į ilgąjį liepos savaitgalį, kai bus minima valstybės šventė.
Oro prognozių įkaitai
„Viskas priklauso nuo oro“, - rankomis skėsčioja tautodailininkė Ona, Vytauto gatvėje prekiaujanti savo rankų darbo gaminiais iš gintaro. Moteris pripažįsta, kad šiųmetinė vasara - ne itin dosni. Žmonių mažoka, o ir tie drąsieji, pasiryžę atostogauti esant vėsiems orams, gintaro dirbinių pirkti neskuba.
„Kuo toliau, tuo blogiau“, - skundžiasi ponia Ona ir priduria, kad dalį pelno iš jų „pasiima turistų grupių gidai, kurie klientus veža į prabangesnes gintaro dirbiniais prekiaujančias parduotuves, mat ekskursijų vadovams atitenka procentas nuo apyvartos. O Vytauto gatvėje įsikūrusiems tautodailininkams, anot ponios Onos, lieka tik katino ašaros.
„Palanga pasikeitė. Čia vien pramogos, jokios kultūros. Galbūt miestas išgražėjo, tačiau prekiautojams verstis yra sunku“, - realybę pieša palangiškė.
Į pokalbį įsitraukia ir šalia prekiaujanti moteris: „Nuomos kainos čia didžiulės. Mes mokame po 3 tūkst. per sezoną. O dar ir verslo liudijimą tenka įsigyti, ir mokesčius susimokėti. Mums lieka nedaug.“
Prekiauja ir be leidimų
Prekybą J. Basanavičiaus gatvėje reglamentuoja įstatymai, tačiau sukčių netrūksta ir čia. Be leidimų prekiaujama ir maisto produktais, ir papuošalais, ir net rankų darbo muilu.
Lrytas.lt užkalbinta muilo pardavėja patikino, kad verslas sekasi puikiai ir orai jai visai nė motais. Tiesa, besigirdama sėkminga prekyba mergina nepastebėjo prie jos prekystalio priėjusio Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno. Kai šis paprašė parodyti leidimą prekiauti, mergina nutilo ir nubėgo ieškoti neva kažkur esančio popieriaus.
Paaiškėjo, kad jo tiesiog nėra. Ir toks atvejis kurorte - dažnas.
Šaržuotojui darbo – per akis
O štai šaržus J. Basanavičiaus gatvėje piešiantis Zenonas Tarakevičiaus nesiskundžia nei oru, nei darbo krūviu. Anot vyro, Palanga ne tik išgražėjo, bet ir tapo kur kas kultūringesnė. Jaunimas mažiau keikiasi, nesikabinėja, leidžia ramiai dirbti. Anksčiau, pasakojo dailininkas, būdavo visko – ir automobilio padangą kas nors pradurdavo, ir riebesnį žodį ištardavo.
„Palangoje kiekvieną vasarą dirbu jau 20 metų. Matau, kaip keičiasi šis miestas. Nors daugelis skundžiasi, kad Palanga nebe tokia kaip anksčiau, šis miestas vis dar turi savo dvasią“, - gražių žodžių Lietuvos kurortui negailėjo pašnekovas.
Nors Z. Tarakevičius sakė, kad labiausiai jam patinka piešti paprastų žmonių veidus, jis yra nupiešęs kone visų žinomų šalies politikų šaržus. Dažniausiai - iš televizijos ekrano ar nuotraukų spaudoje.
Tiesa, politikas Juozas Olekas jam pozavo savo noru. Ir ne vienas, o su visa šeima. Pozavo ir šviesios atminties Algirdas Brazauskas - dar tuomet, kai ėjo šalies prezidento pareigas.
Paklaustas, ar vasaros uždarbio užtenka visiems metams, šaržų piešėjas patikino, kad galą su galu suduria. Be to, darbų jam netrūksta ir kitais metų laikais.
Restoranai kovoja porcijų dydžiais
Ne paslaptis, kad skaniai, nebrangiai ir kokybiškai pavalgyti Palangoje pavyks tikrai ne pirmąją atostogų dieną. Daugelyje viešojo maitinimo įstaigų siūlomas lietuviškas maistas, gatvėje galima suvalgyti kebabą, karštą sumuštinį arba pagriebti picą.
„Čagino restorano“ vadovė Laura Raupielienė visko suversti orams neskuba. Pašnekovė sako, kad vėsios dienos sumaišties atnešė, bet žmonių Palangoje vis dėlto netrūksta. Tiesa, atlaikyti tenka ne poilsiautojų srautus, o restoranų konkurenciją.
„Palangos restoranai kovoja dėl kiekvieno kliento. Kaip? Porcijų dydžiais. Patiekalai net „lipa“ iš lėkščių“, - kaip įtikti poilsiautojams aiškina verslininkė. Deja, patiekalai didėja jų kokybės kaina.
Papūga ir smauglys - vis dar vietoje
Ponas Romas Palangos poilsiautojams žinomas nuo senų laikų. Su jo augintiniais papūga ir smaugliu nuotraukų turi kone kiekvienas vaikas. „Palanga yra Palanga. Nieko čia naujo, nieko čia seno. Fotografuojasi, bet nedaug“, - rėžė jis glostydamas savo mėlynos spalvos arą ir kažką šnibždėdamas narve uždarytam smaugliui. Jis gali įkąsti tiems, perspėjo vyriškas, kas nenori su juo fotografuotis.