Atostogų Palangoje tautiečiai nesirenka dėl šią vasarą blogų ir permainingų orų. Tie, kurie bando užsidirbti gatvėje pardavinėdami meno kūrinius skundžiasi, kad poilsiautojų nebuvimas atima iš jų kasdienes pajamas.
Būna dienų, kad prekiaujantys paveikslais lieka tuščiomis kišenėmis. Nė vieno praeivio jie nesudomina.
Prie pat judrios Jono Basanavičiaus gatvės ponas Antanas paveikslais prekiauja jau septintus metus iš eilės. Iš Vidmantų gyvenvietės Kretingos rajone kilęs vyras retai kada pakyla nuo suolelio, mat poilsiautojų jo prekės ne itin gundo.
Vydmantiškis portalui lrytas.lt sakė, kad vienintelis prekiautojų paveikslais džiaugsmas – atostogautojai iš Rusijos ir Baltarusijos. Jeigu ne jie, kažin ar pavyktų bent šiek tiek užsidirbti.
„Lietuviai visiškai neperka paveikslų. Nebent du litus kainuojančius mažus paveiksliukus iš gintaro. Rusai ir baltarusai yra dosnesni. Jie negaili sumokėti už meno kūrinį ir daugiau. Būna, kad nuperka už kelis šimtus litų, bet retai“, – pasakojo ponas Antanas.
Rusakalbiai poilsiautojai ketindami pirkti brangesnį paveikslą visada derasi dėl kainos. Vydmantiškis Antanas mielai jiems kainą sumažina: „O kaip kitaip. Tada apskritai nepirks“.
Prekiautojams paveikslais už vietą tenka susimokėti nemažą sumą – kiek daugiau nė tris tūkstančius litų už visus vasaros mėnesius.
„Galiu drąsiai sakyti, kad ši vasara verslo prasme blogiausia per visus mano darbo metus čia. Per vieną šios vasaros savaitgalį daugiausiai esu pardavęs paveikslų už du šimtus litų. Paprastą darbo dieną nuperka vieną arba du paveiksliukus po du litus. Pastebėjau, kad rusams ir baltarusams labiausiai patinka paveikslai iš gintaro su Šventųjų atvaizdais“ , – kalbėjo ponas Antanas.
Palangiškis Borisas antrino savo kolegai. Ir jo parduodamus tapytus ir iš gintaro padarytus paveikslus perka tik atvykėliai iš kaimyninių šalių.
„Lietuviai neturi tam pinigų. Kartais nuperka kokį paveiksliuką už 4-6 litus. Nėra pirkėjų. Būna, kad neparduodu nė vieno paveikslo per dieną. Šiandien dar nepardaviau nė vieno. Praėjusią savaitę vos du. Norinčių įsigyti brangų paveikslą, kainuojantį kelis šimtus litų, praėjusį mėnesį taip ir neatsirado. Dabar jau džiaugiuosi, kai nuperka nors vieną paveikslą per dieną už dvidešimt litų“, - guodėsi palangiškis.
