Martyno dviračio kaina, kuriuo jis rytais atvažiuoja į Palangos redakcijas, siekia beveik dešimt tūkstančių litų. Sūnui jį padovanojo tėvai. Martyno mama sakė, kad vaikas nėra labai lepinamas, tačiau svarbiems daiktams pinigų šeima negaili.
Į aštuntą klasę rudenį eisiantis vilnietis leidinius Palangos gatvėse pardavinėja jau trečią vasarą. Martynui tai patinka ir klasės draugams jis visai nesigėdija pasakyti, kad vasaros dienas leidžia ne žaisdamas kompiuteriu ar su draugais, o uždarbiaudamas.
„Užtenka laiko ir draugams. Manau, kad ateityje man labai pravers žinios, kurias įgijau išnešiodamas žurnalus ir laikraščius. Žmonės noriai perka, pabendrauja su manimi. Ar niekada neapsiskaičiavau atiduodamas grąžą? Visko buvo...“, – prasitarė moksleivis. Vilnietis žino, kad apsiskaičiavus arba pinigus pametus, skirtumą padengti tektų iš savų lėšų.
Martynas sakė, kad pinigus išleidžia kam nori, ir džiaugiasi, kad užsimanius naujo daikto nereikia jo prašyti tėvų: „Galiu ir pats susitaupyti. Birželio mėnuo buvo labai nedarbingas. Pajūryje nebuvo žmonių, todėl daug neužsidirbau. Liepa nebloga. Per savaitę susitaupiau 150 litų.“
Keturiolikametė Deimantė iš Palangos leidinius gatvėse pardavinėja ketvirtą vasarą. Šešiolikametė Laura iš Kelmės, pajūryje apsistojusi pas giminaičius, čia dirba antrą vasarą. Jaunos merginos pritarė kolegai Martynui – vaikams ir paaugliams vasarą geriau leisti uždarbiaujant, nei sėdint kiaurą parą prie televizoriaus ar kompiuterio.
Paauglės tikino, kad užsidirbti ir susitaupyti tikrai galima. Nors ši vasara,kol kas prastesnė nei praėjusi, jos nesiskundžia: „Ledams tikrai užtenka.“
Laura liepos pabaigoje taps krikšto mama, todėl uždarbiauja tam, kad susitaupytų krikštynų šventei. Deimantė pirks naują telefoną. „Seną sugadinau..“, – šyptelėjo palangiškė.
„Ir kiek gi galima užsidirbti per tris vasaros mėnesius?“ – paklausiau gatvėse leidinius siūlančių vaikų.
„Penkis šimtus litų tai tikrai“, – atsakė merginos. Deimantė kol kas per dieną daugiausia yra uždirbusi 50 litų, o Laura – 80 litų. Merginos pasakojo, kad daug kas priklauso nuo oro sąlygų, jeigu lyja ir yra vėsu, žmonių gatvėse mažai, todėl ir pinigų užsidirba mažiau. Vidutiniškai 10-20 litų per dieną.
„Darbas nėra sunkus. Aišku, priklauso nuo to, kiek laikraščių nešiesi. Būna ir taip, kad ryte tingisi keltis iš lovos. Tuo šis darbas ir geras, kad gali į jį neiti, jeigu tik nenori“, – juokėsi Deimantė.
Konkurencija tarp vaikų taip pat egzistuoja. Kiekvienas iš jų turi vietas, kuriose labiausiai sekasi prekiauti, todėl jie vaikšto po vieną. Pasiėmę šūsnį leidinių kiekvienas išsiskirsto į skirtingas puses: „Turime ir nuolatinių savo klientų, todėl juos labai saugome. Ir tai normalu, juk kiekvienas nori parduoti kuo daugiau leidinių“, – nusišypsojo Laura.
Palangos gatvėse leidinius vaikai dažniausiai pardavinėja vasarą. Žiemą taip uždarbiauja vos keli. Redakcijų darbuotojai pasakojo, kad anksčiau sulaukdavo daugybės tėvų prašymų leisti jų atžaloms išnešioti laikraščius bei žurnalus po Palangos gatves. Pastarieji metai kiek liūdnesni. Nuolat dirbančių vaikų vienoje redakcijoje būna apie dvidešimt. Prieš kelerius metus jų buvo beveik šimtas.
Daugiausia tokiu būdu uždarbiaujančių vaikų yra iš vietinių šeimų. Dalis atvykėlių - iš didžiųjų šalies miestų. Čia apsistoję pas močiutes ar giminaičius jie laiko veltui neleidžia. Nuo ankstyvo ryto laksto po Palangos gatves ir siūlo žmonėms įsigyti naujausių spaudos leidinių.
Amžiaus cenzo šiame darbe nėra, tačiau dažniausiai darbuojasi 14-16 metų moksleiviai. Būna, kad tėvų vedini ateina ir penkerių metų vaikai. Pademonstravę puikius skaičiavimo įgūdžius jie nori lakstyti kartu su kitais vaikais po gatves ir užsidirbti.
Nuo vieno spaudos leidinio jiems lieka nuo 50 centų iki 2 litų. Viskas priklauso nuo savaitės dienos ir žurnalo arba laikraščio dydžio bei kainos. Kuo leidinys brangesnis, tuo daugiau nuo jo vaikui lieka.
